|
APELOJ qė kjo web faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz dhe inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfillt tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė faqe dhe jo pranim i verbėr i tyre. <>Lexo mė shumė |
| Ju rekomandojmė kėto Libra Online: |
|
|
Mirė
se erdhėt nė Web Faqėn Bibla dhe Kurani
Bibla thotė:
Kurani thotė:
|
|
 |
Prandaj kėrkojmė nga ju dashamirė tė dijės, dhe tė penės, bashkėpunimin. Presim nga ju bashkėpunimin dhe ndihmėn tuaj nė kėtė drejtim, duke na dėrguar artikuj tė ndryshėm tė kėsaj lėmie (qofshin pėrkthime apo shkrime autoriale), Komperacion nė mes Biblės dhe Kuranit, studime nė lidhje me kėto dy libra, studim tė mirėfilltė nė mes Islamit dhe Krishterimit. Dėshirojmė qė tė pasurohet sa mė tepėr kjo ueb faqe, pasiqė tė kėsaj lėmie kemi shumė pak nė gjuhėn shqipe. Nė mes tjerash Apeloj qė kjo ueb faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz, por inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfilltė nga tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė ueb faqe, dhe shpresojmė qė tė jetė njė trasues i mirė, udhėzues pėr rrugėn drejtė tė sė Vėrtetės.
|
|
| Trajtimi Biblik dhe Kuranorė nė lidhje me konsiderimin e Marisė si Nėna e zotit |
 Shkruar nga: Senad Maku
Njė ndėr ēėshtjet mė kontradiktore dhe tė theksuara nė historinė njerėzore ėshtė ēėshtja e Merjemes/Marisė dhe birit tė saj. A ishte (A ėshtė) ajo nėnė e njeriut apo e zotit?! Ajo, a e lindi zotin, apo njeriun? Nėse ajo ka lindur zotin, qenia e saj ēfarė duhet tė jetė? Me kėtė kėndvėshtrim ajo duhet tė jetė hyjneshė? Dhe sėrish kthyerje nė paganizmin e lashtė grek, nėpėr hyjni dhe hyjnesha tė shpikura nga imagjinata njerėzore, e jo nė tė kundėrtėn pėr tė cilėn kishte ardhur h. Isau a.s./ Jezusi, qė vetėm njė Zot tė vėrtetė tė adhuronin njerėzit siē vepronte nėna e tij Merjemja/ Maria dhe ai a.s.
Nė disa nga sektet tė Krishtera (Katolikėt-Protestantėt-Ortodoksėt), sa i pėrket nėnės sė Jezusit, Marisė sė Virgjėr e cila e ka lindur Jezusin, konsiderohet, apo quhet Nėna e Zotit.
Kisha ortodokse autoqefale shqiptare, sikur edhe kishat tjera ortodokse, Marinė e njeh si lindėse e Zotit (theotocos). Nė historinė e krishterimit, qė prej shek. V diskutohet ēėshtja se Maria ka lindur Jezu Krishtin Zot apo Jezu Krishtin njeri.
Si e konsiderojnė sektet krishtere Marinė?
Ēfarė pozite ka kjo nė Krishterizėm?
Adhurimi i Marisė, a ėshtė adhurim Pagan dhe a ka pas ndikim Krishterimi nga Paganizmi?
Pse Bibla na e ndalon adhurimin e Marisė?
Pikėpamjet Kuranore ndaj kėti adhurimi?, etj...
|
|
| A ėshtė Allahu perėndia Hėnė? |
 Shkruar nga: Shabbir Ally
Njė i njohur i krishterė mė zgjati me krenari njė kopje tė njė libri me titull Allahu, Perėndia-hėnė nė arkeologjinė e Lindjes sė Mesme tė Dr. Robert Morey. Vura re se autori kishte pėrdorur shumė taktika mashtruese pėr tė vėrtetuar pėrfundimin e tij tė pashmangshėm qė Allahu nuk ėshtė Zoti i Biblės, por perėndia-hėnė e Arabisė pre-islamike, adhurimi i tė cilit ėshtė pėrjetėsuar nė Islam. Unė do ti rendis taktikat e tij mashtruese nė pesė kategori tė gjera pėr thjeshtėsi diskutimi.
- Keqcitim i qėllimshėm i autorėve tė njohur.
- Fshehje e qėllimshme e dėshmive
- Mbushje faqesh me informacion pa lidhje, duke dhėnė nė kėtė mėnyrė njė pėrshtyje tė gabuar se po arrihet nė njė pėrfundim.
- Pėrdorimi i gabimeve logjike pėr tė arritur nė pėrfundime dhe
- Nxjerrja e pėrfundimeve pėr tė cilat nuk ėshtė pėrmendur e jo mė paraqitur ndonjė dėshmi.
|
|
 Shkruar nga: Nexhat Ibrahimi
Kurani e ka vendin qendror nė islam. Ai ėshtė ligjėrim i amshueshėm dhe Fjalė e amshueshme, i cili iu shpall Pejgamberit Muhammed a.s., e tė cilin pėr kėtė detyrė e zgjodhi vetė Allahu i madhėrishėm.
Kurani ėshtė shpallja e fundit e Zotit pėr njerėzinė, testamenti i fundit i Allahut pėr njeriun, i cili paralajmėron se rrugėtimi njerėzor nė Tokė dhe nė kėtė gjithėsi nuk ėshtė i kotė, se veprat njerėzore nuk janė pa pėrgjegjėsi dhe pa njė synim mė tė lartė.
Edhe pse njeriu ėshtė dėbuar nga xheneti, ai nuk ėshtė braktisur nga udhėzimi i Providencės hyjnore. Allahu i lartėsuar, nga Amshueshmėria e Tij - Leuhi Mahfudh, ia zbret njeriut Fjalėn e Tij pėrmes felajmėruesve, siē ndodhi me suhufet, Tevratin, Zeburin, Inxhilin dhe Kuranin. Ky komunikim i vazhdueshėm ndodhi pėr shkak se njerėzia fliste gjuhė tė ndryshme, por edhe pėr shkak tė zhvillimit dhe pjekjes graduale tė tyre.
Islami na mėson se Kurani i njeh dhe i pranon tė gjitha shpalljet pararendėse nė formėn e tyre tė pandėrhyrė nga historia. Kurani ėshtė e gjithė shpallja, qė nga fillimi e deri nė fund, kurse Muhammedi a.s. ėshtė i gjithė cikli pejgamberik, nga Ademi e deri te Isai a.s..
|
|
| Jezu Krishti (Isau a.s.) Hyjnor apo Njerėzor? |
 Shkruar nga: Senad Maku
Tė shkruhet pėr Isaun a.s. (Jezusin), atėherė do tė duhet ndoshta mė tepėr se ēdo Pejgamber tjetėr tė flitet pėr tė. E them kėshtu jo qė ka ndonjė meritė mė tė madhe Isau a.s. se i dėrguari i fundit Muhamedi s.a.v.s. por integriteti i Isait a.s., personaliteti i tij, misioni i tij ėshtė ndryshuar dhe fallsifikuar, shtrembėruar se cilido Pejgamber tjetėr. Isaut a.s. (Jezu Krishtit) iu ėshtė mveshur shumė shpifje dhe trillime, duke e quajtur atė si Bir i Perėndisė, duke aluduar se ai ėshtė zoti i plotfuqishėm, duke shpifur pėr te se ai erdhė nė tokė pėr tė vdekur nė kryq, dhe pėr falje mėkatesh, e shumė shpifje tė tjera nė adresė tė tij.
|
|
| Isai a. s. dhe disa aspekte tė jetės sė tij |
 Shkruar nga: Nexhat Ibrahimi
Fenomeni i figurės sė Isait a.s., pastaj jeta, veprimtaria dhe vdekja/zhdukja e Isait a.s. ėshtė ndėr temat mė tė diskutueshme, mė kontraverse nė literaturėn botėrore nė pėrgjithėsi, por edhe atė religjioze hebraike, kristiane e islame nė veēanti.
Janė shkruar mijėra artikuj e vepra tė tė gjitha zhanreve nė shumė gjuhė dhe ska tė sosur nė kėtė rrafsh. Varėsisht nga kėndi i botėkuptimit, tė tilla janė edhe tezat e shtruara.
Hebraikėt e refuzojnė dhe ofendojnė, kristianėt e idealizojnė dhe hyjnizojnė, kurse muslimanėt e mbajnė ekuilibrin ndėrmjet dy skajeve, skajit hebraik qė e hedhė Isain a.s. nė shportėn e plehrave dhe skajit kristian qė e ngre Isain a.s. nė rang Hyji.
|
|
| Dishepujt (nxėnėsit) e Jezuit (Pjesa e tretė) |
 Shkruar nga: Aisha Stacey
Kaptina e pestė nė Kuran bart emrin El-Maide (Tryeza e mbushur me ushqim). Ėshtė njė nga tre kaptinat e Kuranit qė merret posaēėrisht me jetėn e Jezuit dhe nėnės sė tij Marisė / hz. Merjemja. Kaptinat e tjerė janė: kaptina e tretė Ali Imran (Familja e Imranit) dhe kaptina e nėntėmbėdhjetė, Merjem (Maria). Muslimanėt e duan Jezuin dhe nėnėn e tij, por nuk i adhurojnė ata. Kurani, tė cilin muslimanėt e besojnė si fjalė tė drejtpėrdrejtė tė Zotit, i pėrmend me respekt tė lartė Jezuin dhe nėnėn e tij Marinė / hz. Merjemen, nė tė vėrtetė edhe familjen e tyre tė plotė familjen e Imranit.
Ne e dimė se Jezui, pėr shumė vite, jetoi nė mes tė popullit tė tij, te izraelitėt, duke i thirrur ata tė adhuronin Njė Zot tė Vėrtetė dhe duke realizuar mrekulli me lejen e Tij.
Shumica e tyre pėrreth tij refuzuan thirrjen dhe dėshtuan tė pranonin mesazhin qė ai solli. Megjithatė, Jezui mblodhi rreth tij njė grup shokėsh, tė cilat nė gjuhėn arabe u quajtėn El Havarijin (dishepujt e Jezuit).
|
|
| Misteret e Krishtėrimit, ndikimet pagane nė teologjinė e Shėn Palit |
 Shkruar nga: Lorena Kollobani
Nė Dhiatėn e Re, Shėn Pali ka shkaktuar shumė polemika jo vetėm mes feve, por edhe mes dijetarėve. Pali ishte shumė mirė i njohur me traditat, zakonet, kulturat dhe besimet. Ai konsiderohej si njė njeri inteligjent dhe me personalitet tė fortė. Pali filloi tė ndikonte nė besimin e krishterė pėrmes pėrdorimit tė fjalėve tė tij tė menēura si oratorisė sė shkėlqyer, pasi thuhej se ai dinte tė bindte me fjalė si dhe me mėnyrėn se si luante me to
Pali mori pak nga Krishterimi dhe pak nga Paganizmi dhe me idhujtarėt e tij filloi tė projektonte formėn e vet tė teologjisė tė njohur si Palinizėm.
|
|
| Mesazhi i Jezusit (Pjesa e dytė) |
 Shkruar nga: Aisha Stacey
Ne tanimė vėrtetuam se Jezusi, i biri i Marisė, ose siē quhet nga muslimanėt, Isa ibėn Merjeme, realizoi mrekullinė e tij tė parė derisa ishte nė krahėt e Marisė. Ai foli me lejen e Zotit dhe fjalėt e tij tė para ishin: Unė jam rob i Zotit. [Kuran 19:30]. Ai nuk tha Unė jam Zot as edhe Unė jam i biri i Zotit. Fjalėt e tij tė para vendosėn themelet e mesazhit dhe misionit tė tij: ti thėrras njerėzit prapa, tek adhurimi i pastėr i Njė Zoti.
Nė kohėn e Jezuit, koncepti i Njė Zoti nuk ishte i ri tek bijtė e Izraelit. Tora kishte shpallur: Dėgjoni o izraelitė, Zoti juaj ėshtė Njė, [Deuteronomy 4]. Megjithatė, shpalljet e Zotit u keqinterpretuan dhe u keqpėrdorėn dhe zemrat ishin bėrė tė thekura. Jezui erdhi ti denoncojė udhėheqėsit e bijve tė Izraelit, qė kishin rėnė nė jetėt e materializmit dhe luksit dhe tė mbėshtes ligjin e Moisiut / Musait a.s. tė gjetur nė Tora / Tevrat tė cilėn tanimė ata edhe e kishin ndryshuar.
|
|
| Edhe muslimanėt e duan Jezusin (Pjesa e parė) |
Kuran%20Quran%20010210.jpg) Shkruar nga: Aisha Stacey
Tė krishterėt shpesh flasin mbi zhvillimin e marrėdhėnieve mes Krishtit dhe pranimin e tij nė jetėt e tyre. Ata pohojnė se Jezusi ėshtė mė shumė se njeri dhe se vdiq nė kryq pėr tė liruar njerėzimin nga mėkati i parė. Tė krishterėt pėr Jezusin flasin me dashuri dhe respekt dhe ėshtė e dukshme se ai mban vend tė posaēėm nė jetėt dhe zemrat e tyre. Por, ēėshtė me muslimanėt, ēmendojnė ata mbi Jezusin / Isain dhe ēfarė vendi zė Jezu Krishti nė Islam?
Ndokush qė nuk e njeh Islamin mund tė befasohet kur tė kuptojė se edhe muslimanėt e duan Jezuin. Muslimani nuk do tė flasė mbi Jezusin pa mos e pėrcjellė emrin e tij me respekt me fjalėt paqja qoftė mbi tė. Nė Islam, Jezusi ėshtė njeri i dashur dhe me famė, i Dėrguar dhe Profet i cili ka thirrur popullin e tij nė adhurim tė Njė Zoti tė Vėrtetė.
|
|
 Pėrktheu: Ajni Sinani
"Linda qė ta adhuroj Jezusin, qė ta lartėsoj atė si njė zot mbi zotat e tjerė, por, kur u rrita, dyshova, prandaj hulumtova pėr tė Vėrtetėn dhe e njoha atė. Jezusi mė thirri: O rob i Zotit! Unė jam njeri sikurse ti! Mos i bėj shok Krijuesit e tė adhurosh krijesėn, por mė paso mua dhe adhuroje Atė. Sė bashku le ti lutemi dhe le ti themi Atij: Ati ynė dhe Zoti ynė, lavdėrimi tė takon vetėm Ty! I lartėsuar je Ti, o Zot i botėve: Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm prej Teje ndihmė kėrkojmė! O rob i Allahut, unė, ti dhe njerėzit e tjerė jemi robėr tė Gjithėmėshirshmit.
Kėrkimi pėr tė vėrtetėn dhe pėrpjekja pėr tė shkuar drejt saj, duke dashur tė kem qasje tė sigurt, mė linin pa gjumė. Hipa nė anijen e shpėtimit pėr tė lundruar. Me vete kisha librat dhe referencat qė doja.
|
|
|
 |
Keni harruar fjalkalimin tuaj? Kėrko njė tė ri Ketu.
|
|
