|
APELOJ qė kjo web faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz dhe inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfillt tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė faqe dhe jo pranim i verbėr i tyre. <>Lexo mė shumė |
| Ju rekomandojmė kėto Libra Online: |
|
|
Mirė
se erdhėt nė Web Faqėn Bibla dhe Kurani
Bibla thotė:
Kurani thotė:
|
|
 |
Prandaj kėrkojmė nga ju dashamirė tė dijės, dhe tė penės, bashkėpunimin. Presim nga ju bashkėpunimin dhe ndihmėn tuaj nė kėtė drejtim, duke na dėrguar artikuj tė ndryshėm tė kėsaj lėmie (qofshin pėrkthime apo shkrime autoriale), Komperacion nė mes Biblės dhe Kuranit, studime nė lidhje me kėto dy libra, studim tė mirėfilltė nė mes Islamit dhe Krishterimit. Dėshirojmė qė tė pasurohet sa mė tepėr kjo ueb faqe, pasiqė tė kėsaj lėmie kemi shumė pak nė gjuhėn shqipe. Nė mes tjerash Apeloj qė kjo ueb faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz, por inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfilltė nga tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė ueb faqe, dhe shpresojmė qė tė jetė njė trasues i mirė, udhėzues pėr rrugėn drejtė tė sė Vėrtetės.
|
|
| Trajtimi Biblik dhe Kuranorė nė lidhje me konsiderimin e Marisė si Nėna e zotit |
 Shkruar nga: Senad Maku
Njė ndėr ēėshtjet mė kontradiktore dhe tė theksuara nė historinė njerėzore ėshtė ēėshtja e Merjemes/Marisė dhe birit tė saj. A ishte (A ėshtė) ajo nėnė e njeriut apo e zotit?! Ajo, a e lindi zotin, apo njeriun? Nėse ajo ka lindur zotin, qenia e saj ēfarė duhet tė jetė? Me kėtė kėndvėshtrim ajo duhet tė jetė hyjneshė? Dhe sėrish kthyerje nė paganizmin e lashtė grek, nėpėr hyjni dhe hyjnesha tė shpikura nga imagjinata njerėzore, e jo nė tė kundėrtėn pėr tė cilėn kishte ardhur h. Isau a.s./ Jezusi, qė vetėm njė Zot tė vėrtetė tė adhuronin njerėzit siē vepronte nėna e tij Merjemja/ Maria dhe ai a.s.
Nė disa nga sektet tė Krishtera (Katolikėt-Protestantėt-Ortodoksėt), sa i pėrket nėnės sė Jezusit, Marisė sė Virgjėr e cila e ka lindur Jezusin, konsiderohet, apo quhet Nėna e Zotit.
Kisha ortodokse autoqefale shqiptare, sikur edhe kishat tjera ortodokse, Marinė e njeh si lindėse e Zotit (theotocos). Nė historinė e krishterimit, qė prej shek. V diskutohet ēėshtja se Maria ka lindur Jezu Krishtin Zot apo Jezu Krishtin njeri.
Si e konsiderojnė sektet krishtere Marinė?
Ēfarė pozite ka kjo nė Krishterizėm?
Adhurimi i Marisė, a ėshtė adhurim Pagan dhe a ka pas ndikim Krishterimi nga Paganizmi?
Pse Bibla na e ndalon adhurimin e Marisė?
Pikėpamjet Kuranore ndaj kėti adhurimi?, etj...
|
|
| Kush e shkroi ungjillin sipas "Gjonit" |
 Shkruar nga: Atė Raymond Brown
Ungjilli i Gjonit tėrheq vėmendjen pėr ekzistencėn e njė dėshmitari okular nė kryqėzimin e Jezusit (19:35), qė mesa dukej ėshtė "dishepulli i preferuar i Jezusit" (19:26). Gjoni 21:20, 24 pohon se ky dishepull i preferuar ėshtė dėshmitari dhe autori i gjėrave tė shkruara nė kėtė ungjill. Ireneusi (rreth 180 e.r.s) e njėsoi kėtė dishepull me Gjonin (njė prej dishepujve) i cili kishte jetuar nė Efez deri nė kohėn e Trajanit (rreth 98 e.r.s.). Kur kishte qenė fėmijė Ireneusi kishte njohur Polikarpin, peshkopin e Smyrna, i cili hamendėsohej se e kishte njohur Gjonin). Identifikimi i dishepullit tė preferuar me Gjonin (birin e Zebedeut), me pak ndryshim, u pranua nga kisha si i vėrtetė.....
(Atė Raymond Brown ėshtė Distinguished Professor Emeritus of Biblical Studies nė Union Theological Semminary (N.Y.C.). Ai konsiderohet si njė prej figurave qendrore ndėrmjet shkollarėve tė Dhjatės sė Re. Gjatė jetės sė tij ka marrė mėse tridhjetė "honorary degrees" nga universitetet katolike dhe protestante nga e gjithė bota, gjithashtu, ai ėshtė zgjedhur si (Corresponding) Fellow of the British Academy dhe anėtar i Akademisė Amerikanė tė arteve dhe shkencave. Autor i mėse tridhjetė e pesė librave nė lidhje me Biblėn, po ashtu ka qenė i vetmi amerikan qė ėshtė zgjedhur nga dy papė si anėtarė i Komisionit biblik papnor.)
|
|
 Shkruar nga: Ajni Sinani
Ku ėshtė drejtėsia hyjnore nė kryqėzimin e Jezusit?
Islami na mėson se Zoti ėshtė Njė dhe nuk ka as bir dhe as rival. Vetitė hyjnore, qė i pėrkasin vetėm Zotit, nuk lejohet tia pėrshkruajmė asnjė krijese. Askush nuk posedon vetitė dhe cilėsitė e Tij absolute. Tė gjithė njerėzit janė tė barabartė dhe janė krijuar qė tė pėrmbushin vullnetin hyjnor mbi tokė. Njeriu ėshtė krijuar prej Zotit- Allahut me njė natyrė tė dėlirė. Ai vjen nė kėtė botė i pafajshėm dhe nuk trashėgon mėkatet dhe as gabimet e tė parėve. Llogaria e tij fillon pasi tė vijė nė kėtė botė dhe ai ėshtė pėrgjegjės vetėm pėr veprat e tij personale.
Jezusi/Isai a.s., sipas tė krishterėve, ėshtė Zot i mishėruar nė trup qė pėrmes vuajtjeve e shpėtoi veten dhe tė tjerėt, duke vdekur nė kryq dhe mė pas duke u ringjallur. Jezusi, sipas doktrinės krishtere, u sakrifikua pėr shkak tė mėkatit fillestar qė bėri Adami, i shtyrė nga bashkėshortja e tij, Eva, duke ngrėnė nga pema e ndaluar! Mėkati i Adamit, sipas tyre, mė pas u bart nga tė dy krahėt brez pas brezi dhe kėshtu do tė vazhdonte sikur Jezusi, Biri i Zotit, tė mos jepte jetėn dhe gjakun e vet si shpagim pėr shfajėsimin e mėkateve tė njerėzve! Prandaj vetėm falė vdekjes sė Jezusit nė kryq, thonė ata, njerėzimi u ēlirua nga sundimi i mėkatit dhe fitoi jetėn e amshueshme!
|
|
| Kush e shkroi ungjillin sipas "Mateut"? |
 Shkruar nga: Atė Raymond Brown
Njė njeri me emrin "Mate", shfaqet nė tė katėr listat e Dhjatės sė Vjetėr, si anėtarė i dymbėdhjetė dishepujve (si njė prej emrave tė grupit tė dytė tė pėrbėrė prej katėr emrash), vetėm nė listėn e dhėnė nga Mateu (10:3) bėhet specifikimi i mėposhtėm: Mateu "taksambledhėsi". Ky emėrtim ėshtė i lidhur me tė vetmen herė kur ky emėr shfaqet sėrish, d.m.th. historia e thirrjes qė Jezusi i bėri njė taksambledhėsi tė cilin Mateu 9:9 e quan Mate por Marku 2:14 dhe Luka 5:27 e quajnė Levi). Njė njeri nė atė kohė nuk mund tė mbante dy emra hebrenj njėkohėsisht, pėr kėtė arsye nėse do tė hamendėsojmė se Levi ėshtė pikėrisht Mateu, anėtarė i dymbėdhjetėshes, atėherė duhet tė pranojmė se Jezusi i ka ndryshuar emrin....
(Atė Raymond Brown ėshtė Distinguished Professor Emeritus of Biblical Studies nė Union Theological Semminary (N.Y.C.). Ai konsiderohet si njė prej figurave qendrore ndėrmjet shkollarėve tė Dhjatės sė Re. Gjatė jetės sė tij ka marrė mėse tridhjetė "honorary degrees" nga universitetet katolike dhe protestante nga e gjithė bota, gjithashtu, ai ėshtė zgjedhur si (Corresponding) Fellow of the British Academy dhe anėtar i Akademisė Amerikanė tė arteve dhe shkencave. Autor i mėse tridhjetė e pesė librave nė lidhje me Biblėn, po ashtu ka qenė i vetmi amerikan qė ėshtė zgjedhur nga dy papė si anėtarė i Komisionit biblik papnor.)
|
|
| Qėndrimi i Muhamedit a.s. ndaj tė krishterėve |
Shpesh herė ėshtė keqtreguar qėllimisht qėndrimi qė profeti Muhamed kishte ndaj tė krishterėve. Mite dhe legjenda tė tepėrta qėllimkėqija e kanė mbuluar kėtė qėndrim. E vėrteta e zbuluar nga dokumentet mė tė hershme historike e tregon tė kundėrtėn. Profeti Muhamed jo vetėm qė nuk kishte ndonjė qasje armiqėsore ndaj tyre por pėrkundrazi i kishte trajtuar me dashamirėsi dhe afėrsi.
Njė qėndrim tė tillė human, tė drejtė e zemėrmirė bota nuk ka parė nė asnjė rast tjetėr. Nga njė sjellje e tillė bujare mund tė mėsojnė edhe sot mjaft shtete e shoqėri duke filluar nga Evropa, Amerika, Azia, Afrika dhe kudo gjetkė.
|
|
| Kush mė ka parė mua e ka parė Atin Ungjilli sipas Gjonit 14:8-9 |
Triniteti si njė e vėrtetė thelbėsore e natyrės sė Perėndisė, ashtu si na e paraqet kisha do tė duhej tė gjente mbėshtetje nė Bibėl. Por nuk ka as edhe mbėshtetjen mė tė vogėl.
Nuk kemi tė drejtė ta akuzojmė Jezusin pėr kaq tė papėrgjegjshėm sa tė mos ua bėjė tė qartė pasuesve dhe tė dashurve tė tij natyrėn e vėrtetė tė Perėndisė por ta linte kėtė pėr tu bėrė nga koncile tė ndryshme me shekuj tė tėrė pas shkuarjes sė tij kur u zbulua Triniteti.
Pėrse Jezusi nuk tha kurrė, as edhe njė here tė vetme Zoti, Fryma e Shenjtė dhe Unė jemi tre Persona nė njė Trini. Na adhuroni neve tė treve si njė tė Vetėm? Nėse ai do ta bėnte vetėm njė deklarim tė tillė eksplicit do ta ēlironte Krishterimin nga shekuj tė tėrė mospajtimesh tė ashpra, ndarjesh dhe dyshimesh rreth natyrės sė Zotit.
|
|
| Unė dhe Ati jemi Njė Ungjilli sipas Gjonit 10:30 |
A pėrmbanė Bibla deklarime tė ekzagjeruara dhe parabola? Dhe nėse po, atėherė pėrse disa vargje biblike duhet ti kuptojmė si parabola e tė tjerat (ato trinitariane) ti kuptojmė tekstualisht. Ėshtė mirė e njohur se njė ndėr karakteristikat e Jezusit ishte se ai fliste me parabola.
Le tė shikojmė tash tek Ungjilli sipas Gjonit 10:30 Unė (Jezusi) dhe Ati jemi Njė. Ky varg ėshtė keqkuptuar thellėsisht dhe ėshtė nxjerrė jashtė kontekstit sepse duke filluar nga vargu 10:23 ne lexojmė (nė kontekst tė 10:30) rreth Jezusit i cili iu fliste Hebrenjėve. Nė vargjet e Ungjillit sipas Gjonit 10:28-30 duke folur pėr pasuesit e tij si pėr delet e tij ai thotė:
e askush nuk do t`i rrėmbejė nga dora ime.Ati im, qė m`i dha, ėshtė mė i madh se tė gjithė; dhe askush nuk mund t`i rrėmbejė nga dora e Atit tim. Unė dhe Ati jemi njė``.
|
|
 Shkruar nga: Bart Ehrman
Tė krishterėt proto-ortodoks tė shekullit tė dytė, shumė dekata pasi shumica e librave tė Dhjatės sė Re ishte shkruar, pohonin se ungjijtė e pėrzgjedhur prej tyre ishin shkruar nga dy dishepuj, Mateu-tasksa mbledhėsi, Gjoni, disheulli i preferuar, si dhe nga dy shoqėrues tė apostujve, Marku sekretari i Pjetrit dhe Luka, shok udhėtimi i Palit. Teologėt sot, gjithsesi, e shohin tė vėshtirė tė besojnė nė kėto tradita pėr disa arsye.
(Bart Ehrman ėshtė James A. Gray professor dhe shef i departamentit pėr studimet fetare nė Universitetin e Karolinės sė Veriut nė Chapel Hill. Ai konsiderohet njė prej figurave mė tė rėndėsishme nė disiplinėn e kritikės tekstuales dhe tė krishterimit tė hershėm.)
|
|
TRINITETI-Misteri shekullor i Krishterimit
Autori: Senad Maku
Marrė nė pėrgjithėsi librin e kam ndarė nė tre kapituj.
Nė kapitullin e parė e kam titulluar HISTORIA E TRINITETIT, ku fillimisht kam folur pėr Doktrinėn e Trinitetit te fetė tjera, historinė e saj si doktrinė dhe Doktrinėn e Trinitetit siē e besojnė tė krishterėt.
Mė pas kapitullin e dytė e kam titulluar KĖNDVĖSHTRIMI BIBLIK DHE KURANORĖ NDAJ DOKTRINĖS SĖ TRINITETIT, ku kam folur pėr kėndvėshtrimin Biblik dhe Kuranorė ndaj kėsaj doktrine, duke cekur emrat e saj qė e pėrmbajnė kėtė doktrinė siē janė: Ati, Biri dhe Shpirti i Shenjtė, duke i elaboruar secilėn prej tyre nė mėnyrė tė veēantė sipas citateve Biblike dhe ajeteve Kuranore.
Kurse nė kapitullin e tretė dhe tė fundit tė kėtij punimi e kam titulluar TRINITETI DHE VĖRTETĖSIA E SAJ, ku kam shqyrtuar citatet qė sipas tė krishterėve e argumentojnė kėtė doktrinė. Pastaj kam folur pėr mendimet e personaliteteve tė njohura rreth trinitetit dhe pėr fund kam shtjelluar pikėpamjet Kuranore tė kėsaj doktrine.
Pėr ēdo lloj informacioni nė lidhje me librin, mund tė mė lajmėroheni nė emailat kontaktues: senad_maku@yahoo.com; senadmaku@gmail.com
|
|
| Pali nė kėndvėshtrimin hebraik |
 Shkruar nga: Kaufmann Kohler
Themeluesi i vėrtetė i Kishės sė krishterė si njė njėsi e kundėrt me Judazimin, ka lindur para vitit 10 (e.r.s.) dhe ka vdekur pas vitit 63 (e.r.s.). Dokumentet tė cilat pėrmbanin kėndvėshtrimet dhe opinionet e kundėrshtarėve tė Palit dhe tė rrymės sė tij (Paulinizėm) nuk kanė mbijetuar deri nė ditėt tona, dhe historia e kishės sė hershme ėshtė ngjyrosur nga shkrimtarė tė shekullit tė dytė, tė cilėt ishin tė shqetėsuar pėr tė ndrydhur apo sheshuar polemikat dhe debatet e shekullit tė parė, siē dėshmohet qartė nga libri Veprat e Apostujve si dhe nga fakti se letrat tė cilėt i atribuohen Palit, siē kanė dėshmuar edhe kritikėt bashkėkohorė, janė pjesėrisht tė rreme (Galatasve, Efesianėve, I dhe II Timoteu, Titusi etj) dhe pjesėrisht tė ndėrshtira (nė tekstin original tė Palit).
|
|
|
 |
Nuk jeni regjistruar ende? kliko kėtu tė regjistrohesh.
Keni harruar fjalkalimin tuaj? Kėrko njė tė ri Ketu.
|
|
