|
APELOJ qė kjo web faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz dhe inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfillt tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė faqe dhe jo pranim i verbėr i tyre. <>Lexo mė shumė |
| Ju rekomandojmė kėto Libra Online: |
|
|
Mirė
se erdhėt nė Web Faqėn Bibla dhe Kurani
Bibla thotė:
Kurani thotė:
|
|
 |
Prandaj kėrkojmė nga ju dashamirė tė dijės, dhe tė penės, bashkėpunimin. Presim nga ju bashkėpunimin dhe ndihmėn tuaj nė kėtė drejtim, duke na dėrguar artikuj tė ndryshėm tė kėsaj lėmie (qofshin pėrkthime apo shkrime autoriale), Komperacion nė mes Biblės dhe Kuranit, studime nė lidhje me kėto dy libra, studim tė mirėfilltė nė mes Islamit dhe Krishterimit. Dėshirojmė qė tė pasurohet sa mė tepėr kjo ueb faqe, pasiqė tė kėsaj lėmie kemi shumė pak nė gjuhėn shqipe. Nė mes tjerash Apeloj qė kjo ueb faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz, por inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfilltė nga tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė ueb faqe, dhe shpresojmė qė tė jetė njė trasues i mirė, udhėzues pėr rrugėn drejtė tė sė Vėrtetės.
|
|
| Shėn PALI - Arkitekti i Krishterizmit (Pjesa e dytė) |
 Shkruar nga: Şinasi Gündüz
Tė dhėnat rreth jetės dhe mėsimeve tė Palit rrjedhin nga literatura Krishtere nė lidhje me kėtė temė. Bazuar nė kėtė, jashtė literaturės Krishtere nuk hasim nė burime tė dorės sė parė mbi Palin. BR ėshtė padyshim burimi kryesor i tė dhėnave mbi Palin. Letrat qė gjinden nė BR dhe qė i mėveshen Palit edhe libri Veprat e Apostujve pėrmbajnė tė dhėna tė rėndėsishme mbi jetėn dhe veprėn e Palit. Vap 7:58, 8:1-3, 9:1-30, 11:25-30, 12:25 dhe 13:1-28:31 pėr temė kanė Palin. Posaēėrisht pjesa e Vap (13:1) deri nė fund tė tekstit, fillon me spjegimin e periudhės me Palin si misjoner nė Antioki dhe pastaj vazhdon tė rradhitė veprimtarinė e tij misionare mė tutje.
Autori i Vap qė ėshtė burimi kryesor mbi Palin nė tė njėjtėn kohė ėshtė edhe autori i Ungjillit tė tretė me radhė autori i Ungjillit sipas Lukės, pra Luka vetė.
Kjo dukuri diktohet lehtė nga fjalėt qė kalojnė nė fillim tė Vap (1:1-2). Pos kėsaj, analiza gjuhėsore dhe stilistike qė ėshtė bėrė nė Ungjillin e tretė (Ungjilli sipas Lukės) dhe Vap zgjon mendimin se kėto tė dyja kanė pėrbėrje tė njėjtė. Luka ėshtė shoku i Palit, nxėnėsi i tij si dhe mjeku i tij.
3. Burimet e dorės parė rreth shėn Palit
A i ka shkruar Pali vetė kėto Letra?
|
|
 Shkruar nga: Sabil Ahmed
Nė botė ekzistojnė shumė fe si Krishterimi, Islami, Budizmi, Sikizmi, Hinduizmi, Budizmi, Judaizmi, Bahaizmi, Babizmi, Zoroastrianizmi, Mormonizmi, Dėshmitarėt e Jehovait, Jainizmi, Konfucianizmi, etj. Secila prej kėtyre feve deklaron se shkrimet e tyre tė shenjta janė ruajtur qė nga dita e shpalljes deri nė kohėn tonė. Njė besim fetar ėshtė po aq autentik sa autenticiteti i shkrimit tė shenjtė qė ndjek. Dhe qė njė shkrim i shenjtė tė emėrtohet i ruajtur autentikisht, duhet tė plotėsojė disa kritere konkrete dhe racionale.
Tani, nga tė gjitha fetė e pėrmendura mė lart, a i zotėron ndonjėra prej tyre shkrimet e shenjta tė plota, tė shkruara po ashtu edhe tė memorizuara, qė nga dita e shpalljes deri nė kohėn tonė. Asnjėra prej tyre nuk i pėrmbush kėto kritere pėrveē njėrės: Shkrimi unik i shenjtė ėshtė Kurani shpallja qė iu dha profetit Muhamed a.s 1418 vjet mė parė, si udhėzim pėr njerėzimin.
|
|
| Shėn PALI - Arkitekti i Krishterizmit (Pjesa e parė) |
Shkruar nga: Şinasi Gündüz
Pali nė letrat e tija vetveten e definon si njeri i zgjedhur - apostull (Gal. 1:1-2, 2:7; 1Kor. 11:23; 1Sel. 4:2) tė pėrcjellė mesazhin e Zotit Mesia Jezus i cili pas kryqėzimit vdiq dhe pastaj pėrsėri u ringjall.
Siē do tė spjegohet mė tutje, nė mėsimet e Palit qė misionin e tij e zhvillonte nė Anadolli, Greqi, Thraki, ishujt e Egjeut dhe vende tjera, zėnė vend kėto koncepte: Mesia, mesazhi (Ungjilli), ēlirimi, pagėzimi etj.
Pali si teologjinė e tij ashtu edhe botkuptimet pėr njeriun, historinė dhe ēlirimin i bazon nė themelet e vlerėsimit tė kėtyre koncepteve. Kuptimi i ngarkuar mbi tė gjithė kėto koncepte tė mėsimeve tė Palit formojnė themelin e teologjisė Krishtere. Siē edhe me plotė tė drejtė pohon edhe Küng, pa Palin nuk mund tė flitet as pėr Kishėn Katolike, as pėr atė Greke ose teologjinė patristike Latine e as pėr kulturėn Krishtero-Helenistike.
1. Shėn Pali Themelues i Fesė
2. Vėshtirėsia e studimit mbi Sh. Palin
|
|
| Disa dallime ndėrmjet Biblės dhe Kuranit |
 Shkruar nga: Senad Maku
Nė Bibėl gjenden disa libra qė janė shkruar shumė vjet pasi pejgamberėt pėrkatės kishin vdekur dhe jo nė gjuhėn e atyre pejgamberėve, duke krijuar kėshtu njė numėr vėshtirėsish nė analizimin e tyre, duke hasur nė tė gabime, kontradikta, mospėrputhje faktesh etj., sa kohė qė i tėrė Kurani u shkrua gjatė jetės sė pejgamberit Muhamed s.a.v.s. dhe u mėsua pėrmendsh nga qindra njerėz nė gjuhėn origjinale.
Tė katėr Ungjijtė kanonikė nuk ishin ungjijtė e vetėm. Vendimi, se ēfarė duhet tė jetė nė Bibėl dhe ēfarė jo, u mor sipas gjykimit tė njerėzve. Nė Islam nuk u mbajt asnjė konferencė, nė tė cilėn do tė pėrcaktohej se cila sure duhet tė jetė e cila tė mos jetė nė Kuran. Nė Dhiatėn e re, tė katėr Ungjijtė japin jetėn dhe misionin e Isait, Jezusit a.s., kurse Kurani nuk ėshtė njė biografi e Muhamedit a.s. shkruar nga pasuesit e tij. Ky ėshtė njė dallim shumė i madh ndėrmjet Biblės dhe Kuranit.
|
|
| Origjina pagane e krishtlindjes |
 Shkruar nga: William F. Dankenbring and John D. Keyser
Ndonėse kudo nė botė krishtlindjet festohen si njė festė e krishtere, a ėshtė e krishtere krishtlindja nė rend tė parė? Merrni nė konsideratė kėtė: shqyrtoni Biblėn fund e krye, dhe nuk do tė gjeni as njė fjalė tė vetme tė krishtlindjes qė festohet nga tė krishterėt. Madje kjo nuk pėrmendet as njė herė tė vetme. Nė anėn tjetėr, paganėt e festonin kėtė ditė pėr mijėra vjet pėrpara se tė lindej Krishti. Nga vijnė kėto rite dhe ceremoni misterioze qė e rrethojnė kėtė ditė?
"Nė kohėn e krishtlindjes, Betlehemi ėshtė nė acar, dhe nė Tokėn e Premtuar, nė fusha, nuk mund tė ketė qenė as njė bagėti nė atė temperaturė..."
|
|
| Si u bė 25 dhjetori Krishtlindje/ A ėshtė me tė vėrtetė ditėlindja e Krishtit? |
 Shkruar nga: Armin Tirana
Pavarėsisht popullaritetit tė saj sot, kjo teori e origjinės sė Krishtlindjes ka problemet e saj. Pikė sė pari, ajo nuk gjendet nė asnjė shkrim tė hershėm kristian.
A ėshtė me tė vėrtetė ditėlindja e Krishtit?
Mė 25 dhjetor, kristianėt anembanė botės do tė mblidhen pėr tė festuar ditėlindjen e Jezusit. Kėngė tė gėzueshme, liturgji speciale, dhurata tė mbledhura me letra tė shkėlqyeshme, ushqime festive: tė gjitha kėto karakterizojnė ditėn e festimit sot, tė paktėn nė hemisferėn veriore. Por nga erdhi festivali i Krishtlindjes? Si u bė 25 dhjetori i lidhur me ditėlindjen e Jezusit?
|
|
 Shkruar nga: Rezart Beka
Problemet qė shfaqen gjatė studimit tė kėtij libri janė tė shumta dhe disa prej tyre cėnojnė drejtpėrdrejt besueshmėrinė e tij.
Autorėsia. Libri, nė hyrjen e tij (1:1), na siguron se kjo vepėr ėshtė shkruar e tėra nga vetė mbreti Salomon. Mirėpo RSV e vitit 1952 e pėrgėnjeshtron kėtė pretendim duke pohuar: Ndėrkohė qė librit i ėshtė dhėnė emri i Salomonit, autorėt e vėrtetė janė tė panjohur (The Holy Bible- Revised Standard Version, Cokesbury 1952, f. 13).
Ky pohim gjen vend edhe nė njė pėrkthim tė Biblės nė italisht, ku nė lidhje me autorin e kėsaj vepre komentohet: Autori ėshtė i panjohur (La Sacra Bibbia, Edizione Paoline 1968, f. 757).
Dom Simon Filipaj, nė pėrkthimin e tij tė Biblės nė gjuhėn shqipe, shkruan gjithashtu: Megjithėse nė libėr pohohet se ėshtė kėnga e Salomonit, tė gjithė pohojnė se autori ėshtė i panjohur dhe fshihet nėn pseudonimin si tė ishte Salomoni. Dihet se ky ėshtė njė trill letrar, sepse vetė fjalori me shumė aramaizime e fjalė persiane na siguron se duhet tė jetė krijuar shumė kohė pas Salomonit (Bibla, pėrkthim dhe shtjellim nga Dom Simon Filipaj, vep. e cit., f. 876).
|
|
| Gjuha e paimitueshme e Kuranit |
 Shkruar nga: Dr. Dildar Ahmed
Kurani i shenjtė ėshtė unik jo vetėm pėr sa i pėrket kuptimit, mendimit dhe mesazhit tė tij, por edhe nė lidhje me formėn, intonacionin dhe diksionin e tij. Ai iu shpall Muhamedit a.s. mė shumė se 1400 vjet mė parė dhe ėshtė pa dyshim njė kryevepėr e letėrsisė. Forca dhe bukuria e pakrahasueshme e gjuhės, ritmit dhe intonacionit kanė frymėzuar dijetarėt myslimanė, po ashtu dhe ata jomyslimanė. Dijetari francez Paul Casanova flet pėr gjuhėn e mrekullueshme tė Kuranit me kėto fjalė: "Sa herė qė Muhamedit i kėrkohej njė mrekulli, si provė e vėrtetėsisė sė misionit tė tij, ai pėrmendte pėrbėrjen e Kuranit dhe pėrsosmėrinė e tij tė pakrahasueshme, si prova tė origjinės sė tij hyjnore. Faktikisht dhe pėr ata qė nuk janė myslimanė, nuk ka asgjė mė tė mrekullueshme sesa gjuha e tij, e cila me njė tėrėsi tė kuptueshme dhe njė tingullsi mbėrthyese, i mahniti ato popuj primitivė shumė tė dhėnė pas gojėtarisė. Shumica e rrokjeve tė tij me intonacion madhėshtor dhe ritėm tė mrekullueshėm kanė pasur shumė rėndėsi nė konvertimin e njeriut mė armiqėsor dhe mė skeptik".
|
|
| Muhamedi sipas kėndvėshtrimit tė krishterė |
 Shkruar nga: Keith Ward
Figura e Muhamedit kanė qenė negative, gjithsesi duke nisur nga shekulli i nėntėmbėdhjetė janė bėrė shumė pėrpjekje domethėnėse pėr ta parė figurėn e tij nė njė kėndvėshtrim mė pozitiv. Unė do tė shqyrtoj veprėn e peshkopit Kenneth Cragg si njė shembull prijatar i pėrpjekjeve tė tilla. Ai tregoi se si tė krishterėt mund ta shihnin figurėn e Muhamedit si atė tė njė profeti tė vėrtetė, tė njė njeriu tė frymėzuar nga Zoti, dhe se si tė krishterėt mund ta shohin Kuranin si njė shpallje hyjnore, ndonėse duke mos pranuar pagabueshmėrinė e tij. Cragg-u skicoi njė dallim tė theksuar midis Jezusit tė parė si shprehja e dashurisė sė pakushtėzuar dhe Muhamedit tė parė si burrė shteti dhe njė luftėtar i shqetėsuar pėr drejtėsinė sociale.
[*] Keith Ward ka qenė Regius Professor of Divinity nė Universitetin e Oksfordit, dhe njė Canon of Christ Church nė Oksford. Para kėsaj, ai ka qenė profesor i historisė dhe filozofisė sė religjionit nė Universitetin e Londrės. Ai ėshtė njė anėtar i akademisė angleze, dhe ndėrmjet publikimeve tė tij mund tė spikasim njė punim katėrvėllimėsh nė teologjinė e krahasuar, tė publikuar nėn titullin: Religion and Revelation, Religion and Creation, Religion and Human Nature and Religion and Community (Oxford: Oxford University Press, 1994-2000).
|
|
Shkruar nga: Rezart Beka
Njė tjetėr problem qė shfaqet gjatė studimit tė kėtij libri ka tė bėjė me shtesat dhe pėrpunimet qė ka pėsuar libri gjatė shekujve. A ėshtė ky libėr vepėr e njė autori tė vetėm nga fillimi deri nė fund, apo versioni origjinal i librit ka pėsuar pėrpunime, rishikime, shtesa dhe modifikime tė ndryshme shekull pas shekulli nga njerėz tė panjohur qė kanė jetuar nė distancė tė madhe kohore ndėrmjet njėri-tjetrit?
Njė nga pėrkthimet biblike nė gjuhėn italiane shprehet kėshtu mbi kėtė ēėshtje: Libri nuk gėzon unitet tė brendshėm, por pėrkundrazi, ai ėshtė njė pėrpunim, duke qėnė se janė mbledhur sė bashku pjesė tė ndryshme nga kohė edhe autorė tė ndryshėm. Pėrpunimi, me rishikime tė mėvonshme tė pakta, mund tė shkojė deri nė shekullin e V [p.e.s.] (La Sacra Bibbia, Edizioni Paoline, Romė 1968, f. 723).
|
|
|
 |
Keni harruar fjalkalimin tuaj? Kėrko njė tė ri Ketu.
|
|
