|
APELOJ qė kjo web faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz dhe inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfillt tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė faqe dhe jo pranim i verbėr i tyre. <>Lexo mė shumė |
| Ju rekomandojmė kėto Libra Online: |
|
|
Mirė
se erdhėt nė Web Faqėn Bibla dhe Kurani
Bibla thotė:
Kurani thotė:
|
|
 |
| TV ONLINE: BIBLA DHE KURANI |
Gjithashtu nė dispozicionin tuaj kemi aktivizuar edhe Televizionin tjetėr Online:
TV: ISLAMI DHE KRISHTERIMI
Takodje, na raspolaganju su takodje omugucili drugim Televizija Online:
TV: ISLAM I HRIĆANSTVO
|
|
| A ėshtė Kurani njė libėr i pastrukturuar? |
 Shkruar nga: Mustansir Mir
Njė ndėr akuzat e kahershme qė kanė mėshuar ndaj Kuranit nga jomyslimanėt, ėshtė se ai na paska njė strukturė dhe formė tė ērregullt. Thuhet se nga ajeti nė ajet, nuk paska njė ndėrlidhje fort tė kuptimtė dhe se suret e tij qenkan vendosur nė njė farė mėnyre, qė bazohet nė parimin e papėrpunuar tė gjatėsisė nė zvogėlim, njė sure e gjatė qė pasohet me tė tjera qė vijnė duke u shkurtuar gjer nė fund. Gjithashtu, ankohen ata, ēdo sure shpjegohet nga njė zhvendosje e ēoroditur skenash, kundrinash e subjektesh, dhe ai qė e lexon nuk mund tė parashikojė me njė lloj sigurie, se ēfarė do tė ndodhė mė pas.
Dhe pėrfundohet se Kurani, mė sė miri, na qenka njė pėrmbledhje e jashtėzakonshme pjesėsh tė palidhura apo njė libėr citatesh. Pra, megjithėse na qenka gjithė perla, kėto perla qėndrokan nė njė turmė tė pėrzier.
|
|
| Jezusi i gjallė nga perspektiva historike Hans Küng |
 Shkruar nga: Hidajet Fetahu
"Mos e shpallni mos e bėni atė Zot!" u brohorriti tė pranishmėve, Hans Küng. Kėshtu ai u kthye kundėr njė ekzagjerimi (lartėsimi) tė Jezusit si Zot - nė tokė. Nė vend tė kėsaj, kisha duhet ta marrė (konsiderojė) Jezusin ashtu si ka qenė, dhe tė kthehet tek ai.
Hans Küng, i lindur mė 1928 nė Sursee / Zvicėr, ėshtė Profesor Emerit pėr Teologji Ekumene nė Universitetin e Tübingen-it/Gjermani, dhe President i fondacionit Etika globale (Weltethos).
|
|
| Gjuha e paimitueshme e Kuranit |
Shkruar nga: Dr. Dildar Ahmed
Dijetarėt myslimanė dhe jomyslimanė e kanė pranuar, se Kurani, libri i shenjtė islam, ėshtė i paimitueshėm jo vetėm pėr sa i pėrket pėrmbajtjes, por edhe pėr gjuhėn dhe stilin e tij. Nė kėtė artikull ėshtė bėrė njė pėrpjekje pėr tė nėnvizuar disa prej bukurive gjuhėsore tė Kuranit, duke marrė parasysh pikėpamjet dhe komentet e disa dijetarėve tė shquar tė Kuranit.
Kurani ėshtė i pakrahasueshėm nė stilin e tij. Nė tė gjitha llojet e shprehjes dhe adresimit si tė inkurajimit, lavdėrimit, censurimit, demonstrimit, shpjegimit dhe interpretimit tė Kuranit, ai ėshtė i shkallės mė tė lartė. Ai ka kaq shumė ėmbėlsi dhe bukuri, saqė asnjė gjuhė e njeriut nuk mund t'i ngjasojė. Ėshtė fakt i pranuar, se Kurani nuk ndoqi stilin e panatyrshėm qė ishte i pėrhapur nė kohėn e shpalljes sė tij. Nė vend qė tė ndiqte temat mė tė preferuara tė kohės sė romancės dhe ekspeditave ushtarake tė kohės, Kurani prezantoi njė varg tė gjerė temash qė lidhen me aspekte tė ndryshme tė jetės individuale dhe kolektive si ajo: shpirtėrore, etike, sociale, ekonomike, politike dhe ligjore etj.
|
|
 Shkruar nga: Michael A.Hoffman II dhe Alan R.Critchley
Talmudi ėshtė libri mė i shenjtė i Judaizmit. Ky libėr nė Judaizėm ka ndikim mė tė madh sesa Dhjata e Vjetėr. Dėshmia pėr kėtė mund tė gjendet nė vetė Talmudin, Erubin 21b [botimi Sonkino]:"Biri im, ji mė i vėmendshėm nė zbatimin e fjalėve tė Shkruesve sesa nė ato tė Teuratit [Dhiata e Vjetėr]."
Epėrsia e Talmudit ndaj Biblės nė shtetin Israilit po ashtu mund tė shihet nė rastin e ēifutėve tė zinj etiopas. Mė mirė e njohin Dhiatėn e Vjetėr etiopase sesa Israilitėt.
Mirėpo, kjo fe ėshtė aq e vjetėr saqė u paraprin Shkruesve Talmudistė, pėr tė cilėn ata nuk kanė njohuri. Sipas New York Times tė 29 Shtatorit, 1992, f.4:"Problemi qėndron nė atė se tradita ēifute etiopase nuk shtrihet mė larg se Bibla apo Teurati. Talmudi i vonshėm dhe shpjegimet tjera, tė cilat formojnė bazėn pėr traditat moderne, asnjėherė nuk u ka rėnė nė duar atyre." Pėr shkak se nuk pėrshkojnė traditat Talmudike, etiopasit
e zinj diskriminohen dhe u ėshtė ndaluar qė tė martohen, tė varrosen dhe tė kryejnė shėrbime tjera nė shtetin Israilit.
|
|
 Shkruar nga: Javed Ahmad Ghamidi
Kurani ėshtė libri i fundit dhe jo i pari i fesė qė pėrfaqėson. Historia e kėsaj feje ėshtė, se kur Zoti e krijoi njeriun nė tokė, faktet bazė tė fesė u ngulitėn nė natyrėn e tij. Atij iu komunikuan faktet e mėposhtme nėpėrmjet paraardhėsit tė tij Ademit:
Sė pari ai ka njė Krijues, i Cili e ka krijuar atė; vetėm Ai ėshtė Zoti i tij dhe ėshtė e natyrshme qė njeriu duhet tė adhurojė vetėm Atė.
Sė dyti, ai ėshtė dėrguar nė kėtė botė pėr t'u sprovuar dhe pėr kėtė i ėshtė bėrė e qartė e mira dhe e keqja. Atij i ėshtė dhėnė jo vetėm liria pėr tė ushtruar vullnetin e tij, por edhe sovraniteti nė tokė. Sprovimi i tij do tė vazhdojė deri nė vdekje. Nėse ai do ta kalojė atė me sukses, do tė fitojė Mbretėrinė e Parajsės, ku do tė jetė i lirė nga keqardhjet e sė kaluarės dhe frika pėr tė ardhmen.
Sė treti, i Plotfuqishmi do t'i dėrgojė nė kohė tė caktuara udhėzime, sipas nevojave tė tij. Nėse ai do t'u bindet kėtyre udhėzimeve, ai nuk do tė humbė dhe nėse nuk u pėrmbahet atyre, do tė dėnohet pėrjetėsisht nė botėn tjetėr.
|
|
| Mėkat fillestar apo pafajėsi |
 Shkruar nga: Abdus Sattar Ghauri
Islami nuk e pranon besimin e "mėkatit fillestar". Interesi i tij kryesor ėshtė "mėkati i kryer" dhe jo "mėkati fillestar". Sipas Islamit mėkati nuk ėshtė as si njė sėmundje e trashėguar, qė transferohet nga babai tek biri nėpėrmjet sistemit riprodhues dhe as si njė titull apo shtresė shoqėrore, qė i vjetri mund t'ia kalojė tė riut tė familjes.
Mund tė themi se kemi bėrė njė mėkat, vetėm kur ne vetė kryejmė njė veprim tė paligjshėm dhe tė ndaluar, duke qenė tė aftė tė kontrollojmė aftėsinė mendore, kur nuk jemi tė detyruar ose nėn presion; kur e kryejmė atė me vullnetin tonė tė lirė dhe me qėllimin tonė tė pavarur; ose kur mundohemi tė largohemi nga njė detyrė ose obligim ligjor. Ai mund tė interpretohet gjithashtu si "mosbindje ndaj urdhrave tė Zotit". Nė zhargonin e juristėve pėrdoret njė thėnie: "Njė veprim nuk e shpall njeriun fajtor, nėse qėllimi i tij nuk ka qenė i tillė".
Le tė shohim se cka thotė Bibla dhe Kurani pėr kėtė cėshtje.....
|
|
Njė varg i veēantė, disi i ēuditshėm, nė letrėn dėrguar Hebrenjve (5:7), ngre pyetjen e mėsipėrme. Mė poshtė po jap dy versione pėrkthimesh tė kėtij vargu, i pari ėshtė pėrkthim fjalė pėr fjalė, ndėrsa i dyti i parafrazuar,duke synuar kėshtu qartėsinė e plotė kuptimore.
I cili, nė ditėt e mishit tė tij, me klithma tė larta dhe me lot, i ofroi lutje dhe urata atij qė mund ta shpėtonte nga vdekja dhe u dėgjua pėr shkak tė frikės sė tij nga Perėndia.
Nė kohėn e jetės sė tij nė tokė, Jezusi iu lut dhe i lypi me ofshame tė mėdha dhe me lot Atij qė ishte nė gjėndje ta shpėtonte nga vdekja. Lutja e tij u plotėsua.
|
|
| Falsifikime nė emėr tė Palit tė bėra nė Bibėl |
Shkruar nga: Bart D. Ehrman
Njė ngjarje e cila mė ka gėluar nė kokė pėrgjatė viteve pėrfshinte pėrpjekjen e Caldwell-it pėr tė shpjeguar se pėrse Pali ishte kaq i prirur pėr tu konvertuar e pėr tu bėrė njė ndjekės i Jezusit pasi kishte qenė njė persekutues i dhunshėm i Kishės. Nė vija tė pėrgjithshme, mėnyra se si ai shpalosi skenarin ishte pak a shumė kjo: Ndėrsa ishte adoleshent, Pali ishte jashtėzakonisht i zellshėm nė besimin e tij hebre dhe pėrpiqej fuqishėm qė ti qėndronte besnik ligjit hebraik. Por nė njė moment ai u dha pas njė tundimi tė papėrballueshėm.
Ky tundim konsistonte nė takimin e fshehtė me njė vajzė skllave flokėzezė nė liqenin e vendit. Ky takim seksual krijoi njė barrė tė tmerrshme faji nė djaloshin Pal, tė cilėn ai u pėrpoq ta zbuste duke u bėrė akoma mė shumė fetar. Ndėrsa ishte ende njė djalosh, ai dėgjoi pėr ndjekėsit e Jezusit tė cilėt po predikonin se shpėtimi mund tė prekė edhe ata qė nuk ndjekin Ligjin. Shpėtimi vjen thjesht pėrmes besimit nė Krisht. Pali u zemėrua dhe morri leje zyrtare pėr ti kundėrshtuar dhe persekutuar tė krishterėt. Kjo ishte njė mėnyrė e mėtejshme qė ai pėrdori pėr tė zgjidhur ndjenjėn e tij personale tė fajit; duke u angazhuar nė zellin fetar ai qetėsonte ndėrgjegjen e tij. Por ai zbuloi se sa mė shumė mundohej tė ndiqte ligjin hebraik, nė tė gjitha detajet e tij, aq mė shumė ai pushtohej nga ndjesia e fajit se e kishte shkelur atė.
|
|
| Kuptimet e shkrimit tė shenjtė - kėndvėshtrimi i krishterė |
Shkruar nga: Joseph A. Fitzmyer
Kuptimi i pasazheve tė Shkrimit tė Shenjtė ka qenė temė diskutimi qė prej shfaqjes sė Dhjatės sė Re. Shkrimtarėt e librave tė kėtij testamenti kanė cituar shpeshherė pasazhe nga Dhjata e Vjetėr, duke i pėrdorur ato nė mėnyra tė ndryshme.
Ky interpretim i Shkrimit tė Shenjtė ėshtė bėrė problematik, ndėrkohė qė ėshtė polemizuar e debatuar shpeshherė. Dhe vėrtet, disa prej mėnyrave nė bazė tė tė cilave shkrimtarėt e Dhjatės sė Re pėrdorėn tekstet e Djatės sė Vjetėr i kanė dhėnė hov interpretimeve tė ngjashme nga shkrimtarėt e mėvonshėm tė krishterė tė cilėt i imituan ata. Luka, pėr shembull, nė fund tė Ungjillit tė tij kallėzon se Krishti i ringjallur ka thėnė, Gjithsa ėshtė shkruar rreth meje nė Ligjin e Moisiut, Profetėt, dhe Paslmet do tė plotėsohet medoemos (24:44). Nga kjo mėnyrė tė mėnduari buroi leximi i pėrbotshėm i krishterė i Dhjatės sė Vjetėr si praeparatio evangelica.
Njė shkrimtar i mėvonshėm, i cili u bazua mbi ungjijtė kanonikė, autor i Ungjillit Sipas Thomait, rezonoi kėtė mėnyrė tė menduari kur shkroi, Dishepujt i thanė, Njėzet e katėr profetė kanė folur nė Izrael, dhe tė gjithė ata folėn pėr ty (kapit.52). Mirėpo, problemi ka qenė se nė ēkuptim Dhjata e Vjetėr, ose madje dhe pjesė tė saj, flasin rreth Jezuit, Mesias apo Krishtit?
|
|
| Shėn Maria apo Hz. Merjemja nė Bibėl dhe Kuran |
 Shkruar nga: Mexhid Yvejsi
Ėshtė nė botė njė grua me njė jetėgjatėsi dymijėvjeēare, e cila bashkon popuj tė ndryshėm nga tė gjitha racat, bashkon zemra njerėzore midis besimtarėve nė jetėn tokėsore.
Tė krishterėt e quajnė Maria, hebrejtė Mirijem apo Merjem, kurse muslimanėt Merjeme. Asaj i janė kushtuar mbi 200 mijė libra, i janė kushtuar rreth 10.000 kisha-shenjtore nė botė, prej tė cilave gjysma ndodhen nė Evropė. Rreth saj, ndėr shekuj, janė krijuar shumė mite, legjenda, por devotshmėrinė ndaj Shėn Marisė nuk e ka krijuar Kisha, pėrndryshe ajo ka qenė dyshuese ndaj mrekullive e shfaqjeve tė herėpashershme tė saj, siē besohej nga njerėzit e thjeshtė...
Kėshtu lindi Mariologjia apo teologjia qė i pėrkushtohet Shėn Marisė, ndaj sė cilės nuk do tė thuhet kurrė aq sa duhet, e cila ka si objekt studimi devotshmėrinė popullore ndaj saj. Por, kėtu, nė vazhdim, nuk kemi si objekt studimi devotshmėrinė popullore ndaj saj, por nė vend tė devotshmėrisė popullore do tė paraqesim pėr Shėn Marinė apo Hz.Mejremen pikėpamjet burimore, Biblike e Kuranore.
|
|
|
 |
Keni harruar fjalkalimin tuaj? Kėrko njė tė ri Ketu.
|
|
