|
APELOJ qė kjo web faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz dhe inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfillt tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė faqe dhe jo pranim i verbėr i tyre. <>Lexo mė shumė |
|
|
Mirė
se erdhėt nė Web Faqėn Bibla dhe Kurani
Bibla thotė:
Kurani thotė:
|
|
 |
Prandaj kėrkojmė nga ju dashamirė tė dijės, dhe tė penės, bashkėpunimin. Presim nga ju bashkėpunimin dhe ndihmėn tuaj nė kėtė drejtim, duke na dėrguar artikuj tė ndryshėm tė kėsaj lėmie (qofshin pėrkthime apo shkrime autoriale), Komperacion nė mes Biblės dhe Kuranit, studime nė lidhje me kėto dy libra, studim tė mirėfilltė nė mes Islamit dhe Krishterimit. Dėshirojmė qė tė pasurohet sa mė tepėr kjo ueb faqe, pasiqė tė kėsaj lėmie kemi shumė pak nė gjuhėn shqipe. Nė mes tjerash Apeloj qė kjo ueb faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz, por inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfilltė nga tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė ueb faqe, dhe shpresojmė qė tė jetė njė trasues i mirė, udhėzues pėr rrugėn drejtė tė sė Vėrtetės.
|
|
| Kush, si dhe pse u ndryshua Bibla |
 Shkruar nga: Rezart Beka
Ky libėr ėshtė njė ndėr ato pak vepra tė kritikės tekstuale qė janė hartuar me mendimin pėr tė qenė tė lexueshme edhe nga publiku i gjerė, ndėrkohė qė kjo shkencė, sipas autorit tė librit, pėr mė se 300 vjet ka vuajtur nga mungesa e lexuesve1. Nė tė vėrtetė, pėrpara kėtij libri, e vetmja pėrēapje pėr tė shkruar njė vepėr nė fushėn e kritikės tekstuale qė tė ishte e mundur tė lexohej dhe tė studiohej edhe nga joekspertėt, ėshtė ndėrmarrė nga profesori i Universitetit tė Birmingemit, David Parker2. Zakonisht, veprat e kritikės tekstuale pėrbėjnė njė rebus tė vėrtetė pėr jospecialistėt nė kėtė fushė dhe rrallėherė ndodh qė ato bėhen pjesė e librave mė tė shitur, po qė kur Bart Ehrman, pa dyshim njė nga njohėsit mė tė mirė tė kritikės tekstuale nė botė, botoi kėtė vepėr, brenda harkut kohor tė tre muajve libri i tij u shit nė mė shumė se 300.000 kopje; shifėr kjo me tė vėrtetė shumė e lartė pėr njė tekst tė kėsaj natyre.
|
|
| Debati: A u kryqėzua Krishti? |
 Ligjerata nga Ahmed Didati
Z.Kryetar, zonja e zotėrinj. Pėr sa i pėrket kryqėzimit, nė Kur'anin e Shenjtė zbulesa e fundit dhe pėrfundimtare e Perėndisė, myslimanėve u thuhet qartė se ata, as nuk e vranė, as nuk e kryqėzuan Atė, por u bė qė ashtu t'u dukej atyre. Dhe ata qė pomelizojnė nga kjo pikpamje, janė tė mbuluar nga dyshimet. Ata nuk kanė njohuri tė sigurta; ata ndjekin vetėm hamendjet, supozimet. Njė gjė ėshtė e sigurtė: ata nuk e vranė Atė.
Z.Kryetar, zonja dhe zotėrinj. A do tė mund tė ishte ndokush mė i qartė, mė dogmatik, mė i pakompromentueshėm, sesa ky deklarim besimi? I vetmi qė pati tė drejtėn tė thotė fjalė tė tilla ėshtė Zoti i gjithėdijshėm i gjithėsisė.
Myslimani e beson kėtė deklarim autoritar si Fjalėn e vėrtetuar tė Perėndisė. Dhe kėshtu, ai nuk bėn asnjė pyetje dhe nuk kėrkon asnjė provė. Ai thotė: "Kėto janė fjalėt e Zotit tim; unė besoj dhe pohoj." Por i krishteri pėrgjigjet me fjalėt e mikut tonė tė nderuar. Nė librin e tij Pėrgjigje pėr pyetje tė vėshtira, nė faqet 116 dhe 117, Xhosh Mek-Dauell bashkė me Don Stjuartin shpallin qėndrimin e tė krishterit nė lidhje me kėtė deklarim tė pakompromentueshėm tė myslimanit. Ai thotė: "Njė problem madhor me pranimin e asaj qė thotė Muhamedi, ėshtė se dėshmia e tij vjen 600 vjet pas njgjarjes, ndėrsa Dhiata e Re pėrmban dėshmitė e dėshmitarėve akularė edhe tė dorės sė parė nė jetėn dhe shėrbimin e Jezus Krishtit."
|
|
| Historia e Ungjillit te Barnabait |
 Shkruar nga: Muhammad `Ata ur-Rahim
Ungjilli i Barnabait eshte i vetmi ungjill i njohur qe ka arritur ne ditet tona, i cili eshte shkruar nga nje dishepull i Jezusit (s), nga nje neri i cili me te vertet shpenzoi pjesen me te madhe te jetes se tij nen shoqerine e Jezusit (s) gjate tre vjeteve te misionit te tij. Ne kete menyre, ndryshe nga autoret e tjere te kater ungjijve te pranuar, ai kishte nje eksperience njohurie te drejtperdrejte nga mesimet e Jesusit (s). Nuk dihet se ne cfare kohe u shkrua e gjithe ajo qe ai kujtonte nga Jezusi dhe mesimet e tij, ose nese ngjarjet dhe diskutimet ishin regjistruar gjate kohes kur ndodhnin, apo mbase u shkruajt pak mbasi Jezusi (s) pati lene token, duke patur friken se neqoftese do te behej ndryshe disa nga mesimet e tij mund te ndryshonin dhe humbisnin. Ka mundesi qe ai nuk pati shkruar asgje deri ne kohen kur u kthye nga Qiproja me Gjon Markun. Keta e bene kete udhetim pak kohe mbasi Jezusi (s) u largua nga toka, pasi u ndane nga shoqeria e Pavlit te Tarsus, i cili pati refuzuar te bente udhetime te tjera me Barnabane ne te cilat merrte pjese edhe Marku. Por megjithe pasigurine e kohes se shkrimit, dhe megjithese edhe ai si te gjithe kater Ungjijte e pranuar ka patur shtremberime gjate perkthimeve ne fund te fundit, eshte nje deshmimtar realist i jetes se Jezusit.
|
|
Shkruar nga: Sadat Musa
10 pyetje enigmatike nė Bibėl:
1.A e ka parė kush Zotin ?
2.A duhet ta duam zotin apo ta kemi frike ?
3.A gėnjen Zoti ?
4.A e mban Zoti premtimin ?
5.Sa ka zgjatur Pėrmbytja ?
6.Kur u kryqėzua Jezusi ?
7.Cila ėshtė rruga e shpėtimit ?
8.Kush e inspiroj Davidin qė tė bėjė regjistrimin e Izraelit?
9.Davidi duhej tė zgjedhe nė mes tri formave te dėnimit. Njėra prej tyre ishte , qė Zoti pėr njė Kohė tė caktuar t`ju dėrgoj uri mbi atė vend. Sa vite ishte kjo kohe ?
10.Sa stalla kuajsh kishte Solomoni?
|
|
 Shkruar nga: Ajni Sinani
Si matematikan, nuk mund tė pranoja pa kritikė teorinė e Trinitetit, qė paraqet mėsimin bazė dhe dogmėn e besimit kristian. Shpesh shtroja pyetjen, si ėshtė e mundshme qė Zoti i Gjithėfuqishėm dhe Sovran ėshtė i detyruar qė tė jetė nė Trinitet me origjinė tė qartė njerėzore. Akademik Italo Chuissi (Muhammed Abdullah)
Nėn ndikimin e romakėve, qė edhe pse pranuan krishterizmin nuk i braktisėn zotat e tyre mitologjikė dhe nuk u bėnė monoteistė tė vėrtetė, Kisha i inkorporoi dhe i transplantoi mitet e tyre brenda mėsimit tė saj. Kjo degjeneroi me futjen e mitit tė Trinitetit si pjesė e pandashme e besimit tė krishterė.
|
|
| Pėrse do tė lejonte Zoti qė tė ndėrrohej Bibla? |
Le tė shohim tash se ēfarė ka thėnė Profeti Muhamed rreth validitetit dhe besueshmėrisė sė Biblės.
Transmetuar nga Abu Namlah al-Ansari : Derisa ai po qėndronte me tė Dėrguarin e Allahut, e edhe njė Hebre ishte me tė, njė funeral kaloi andej. Ai (hebreu) e pyeti atė: Muhamed, a flet ky funeral? Profeti tha: Allahu e di mė sė miri. Heberu tha: Ai (funerali) flet.
I dėrguari i Allahut tha: ēfarėdo qė tė ju thojnė njerėzit e librit ( hebrenjtė dhe tė krishterėt) mos i verifikoni ata dhe as mos i pėrgėnjeshtroni por thuani: Ne besojmė nė Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij. Nėse ėshtė gėnjeshtėr, mos e konfirmoni, dhe nėse ėshtė e drejtė mos e pėrgėnjeshtroni (Pėrkthim i Sunan Abu Dawudit (Kital Al-Ilm, libri 25 nr 3637)
|
|
| Ser Isak Njutoni mbi Biblen |
Shkruar nga: Dr. A. Zahur
Me 1690 Ser Isak Njutoni (1642 - 1727) shkroi nje doreshkrim mbi korruptimin e tekstit te Dhiates se Re persa i perket 1 Gjoni 5:7 dhe Timotheu 3:16. ajo kishte titullin, "A Historical Account of Two Notable Corruptions of scripture." (Nje llogari historike e dy korruptimeve te shquara te shkrimeve).
Per te parandaluar kriticizmin nga njerezit qe e rethonin, ai nuk e pa te arsyeshme qe te shprehte mendimet e tij haptazi dhe ne kete menyre botimi i tij ne Angli do te ishte i rrezikshem. Njutoni i dergoi nje kopje te ketij doreshkrimi Xhon Lokes duke i kerkuar atij qe ta perkthente ate ne frengjisht per ta botuar ne France. Dy vjet me vone, Njutoni u informua per nje perpjekje per te publikuar nje perkthim latin te saj ne menyre anonime. Sidoqofte Njutoni nuk dha aprovimin e tij per kete veprim dhe keshilloi Loken qe te merrte hapa per te parandaluar kete publikim.
|
|
| A thotė Kur'ani se Bibla ėshtė Fjalė e Zotit? |
Fatkeqėsisht disa tė krishterė tė pafuqishėm para fakteve tė ndėrrimit dhe mospajtimeve nė Bibėl krahas mėsimeve tė tyre, mundohen ti bindin muslimanėt se Kurani vėrtetė i urdhėron muslimanėt qė ta besojnė Biblėn pėr Fjalė tė Perėndisė. Por a ėshtė kjo e vėrtetė?
Kurani flet pėr Inxhilin Fjalėn e Perėndisė shpallur Jezusit e jo pėr Ungjillin e shkruar nga Marku, Mateu, Luka apo Gjoni. Gjatė kohės sė Jezusit kėto fjalė tė Ingjilit me gjasė nuk u shkruan kurrė. Gjurmė tė zbehta tė tyre nėpėrmes Fjalėve tė Jezusit mund tė gjenden aty kėtu nė Ungjijt e tanishėm, por kėta assesi nuk janė ekuivalent i Inxhilit tė shpallur Jezusit nga Zoti. Ungjijt qė i kemi sot janė libra qė rrėfejnė pėr jetėn e Jezusit ashtu siē e shihnin autorėt prapa traditės ku i bazuan shkrimet e tyre.
|
|
| Bibla neper kohera: tekste dhe versione |
Shkruar nga: Xh.Sallivan
Teksti i Testamentit te Vjeter: Gjenden shume vende ne te cilat teksti origjinal nuk eshte i sigurte dhe edituesi ose perkthyesi duhet te udhehiqet nga ajo qe eshte me teper e mundshme. Megjithate, teksti hebre eshte me i rendesishem se sa ai grek meqenese editoret greke paten shume liri ne perkthim.
Formimi i Testamentit te Vjeter: Historia se si kanuni (permbledhja e librave te njohur) i Testamentit te Vjeter u formua eshte gjithashtu e veshtire te percaktohet per shkak te mungeses se informacionit. Por ka mjaft informacion sa per te treguar ate qe permbante Testamenti i Vjeter gjate periudhes menjehere perpara Eres Kristiane. Dhe kjo vazhdon gjate drejt percaktimit se cfare do te konsideroheshin si Shkrime te Shenjta prej Jezusit dhe apostujve te tij.
|
|
| Pesė pyetje pėr tė Krishterėt, Dėshmitarėt e Jehovait, Adventistėt, Evangjelistėt |
 Pėrgatitur sipas librit tė Shabir Ally : 101 Questions for Jehovah Witnesses
1. A ėshtė 100 % e Biblės e frymėzuar nga Perėndia?
2. Ēka nėse u tregoj pjesė nga Bibla tė cilat pohojnė se nuk janė tė frymėzuara?
3. A ishte Pali i frymėzuar kur tha se i tėrė shkrimi i shenjtė ėshtė i frymėzuar?
4. A e dinte Pali se letrat e tij ishin pjesė e Fjalės sė Zotit?
5. Qfarė ndodhi me letrėn e Parė tė Palit drejtuar Korintasve?
|
|
|
 |
Nuk jeni regjistruar ende? kliko kėtu tė regjistrohesh.
Keni harruar fjalkalimin tuaj? Kėrko njė tė ri Ketu.
|
|
