|
APELOJ qė kjo web faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz dhe inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfillt tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė faqe dhe jo pranim i verbėr i tyre. <>Lexo mė shumė |
| Ju rekomandojmė kėto Libra Online: |
|
|
Mirė
se erdhėt nė Web Faqėn Bibla dhe Kurani
Bibla thotė:
Kurani thotė:
|
|
 |
Prandaj kėrkojmė nga ju dashamirė tė dijės, dhe tė penės, bashkėpunimin. Presim nga ju bashkėpunimin dhe ndihmėn tuaj nė kėtė drejtim, duke na dėrguar artikuj tė ndryshėm tė kėsaj lėmie (qofshin pėrkthime apo shkrime autoriale), Komperacion nė mes Biblės dhe Kuranit, studime nė lidhje me kėto dy libra, studim tė mirėfilltė nė mes Islamit dhe Krishterimit. Dėshirojmė qė tė pasurohet sa mė tepėr kjo ueb faqe, pasiqė tė kėsaj lėmie kemi shumė pak nė gjuhėn shqipe. Nė mes tjerash Apeloj qė kjo ueb faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz, por inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfilltė nga tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė ueb faqe, dhe shpresojmė qė tė jetė njė trasues i mirė, udhėzues pėr rrugėn drejtė tė sė Vėrtetės.
|
|
| Shėn Maria apo Hz. Merjemja nė Bibėl dhe Kuran |
 Shkruar nga: Mexhid Yvejsi
Ėshtė nė botė njė grua me njė jetėgjatėsi dymijėvjeēare, e cila bashkon popuj tė ndryshėm nga tė gjitha racat, bashkon zemra njerėzore midis besimtarėve nė jetėn tokėsore.
Tė krishterėt e quajnė Maria, hebrejtė Mirijem apo Merjem, kurse muslimanėt Merjeme. Asaj i janė kushtuar mbi 200 mijė libra, i janė kushtuar rreth 10.000 kisha-shenjtore nė botė, prej tė cilave gjysma ndodhen nė Evropė. Rreth saj, ndėr shekuj, janė krijuar shumė mite, legjenda, por devotshmėrinė ndaj Shėn Marisė nuk e ka krijuar Kisha, pėrndryshe ajo ka qenė dyshuese ndaj mrekullive e shfaqjeve tė herėpashershme tė saj, siē besohej nga njerėzit e thjeshtė...
Kėshtu lindi Mariologjia apo teologjia qė i pėrkushtohet Shėn Marisė, ndaj sė cilės nuk do tė thuhet kurrė aq sa duhet, e cila ka si objekt studimi devotshmėrinė popullore ndaj saj. Por, kėtu, nė vazhdim, nuk kemi si objekt studimi devotshmėrinė popullore ndaj saj, por nė vend tė devotshmėrisė popullore do tė paraqesim pėr Shėn Marinė apo Hz.Mejremen pikėpamjet burimore, Biblike e Kuranore.
|
|
| TV ONLINE: BIBLA DHE KURANI |
|
| Femra sipas Hebraizmit, Krishterizmit dhe Islamit |
Shkruar nga: Ajni Sinani
Para ardhjes sė Islamit gruaja qe nė njė pozitė jashtėzakonisht tė ulėt, dhe Islami jo vetėm qė solli rregulla dhe dispozita pėr tė pėrmirėsuar gjendjen e dėshpėruar nė tė cilėn gjendje ajo, por e ndryshoi rrėnjėsish pozitėn e saj. Ai e lartėsoi statusin e grave duke e bėrė atė tė barabartė me tė burrave dhe ky ishte revolucioni i parė social dhe njė goditje vdekjeprurėse pėr pikėpamjet e vjetra dhe qėndrimet diskriminuese ndaj saj.
Por, pėr tė kuptuar mė mirė atė se ēfarė i ka ofruar Islami femrės dhe tė drejtat qė ia ka njohur asaj nė vazhdim do tė pėrshkruaj nė mėnyrė pėrmbledhėse pozitėn e saj nė Hebraizėm, Krishterizėm dhe Islam.
|
|
| Faktet numerike vėrtetojnė se Kurani nuk ėshtė falsifikuar |
 Pėrktheu: Muin Sulejmani
Disa njerėz pretendojnė se Kurani ėshtė i falsifikuar!
Othmani r.a. nė kohėn kur mori iniciativė tė tubojė Kuranin ka djegur faqe tė shumta nga Mushafi, duke pohuar se Othamin r.a. ka djegur gjithēka qė nuk ka qenė nė pėrputhshmėri me mendimet e tij, kėshtu qė u humbėn shumė pjesė nga fjalėt e Allahut tė Lartėmadhėruar!
A mundė qė ky konstatim i tyre tė cilėt mendojnė kėshtu tė jetė i saktė? Dhe a mundė qė nė bazė tė numrave tė sureve, ajeteve, fjalėve dhe shkronjave tė vėrtetojmė se Kurani ka arritur i plotė deri te ne ashtu siē e ka zbritur Allahu i Lartėmadhėruari pa shtojca dhe mangėsi.?
|
|
| A ka ditur i dėrguari i Allahut shkrim dhe lexim ?! |
Shkruar nga: Dr.Jusuf el-Kardavi
Kam nje pyetje, ju drejtohemi juve qė tė na sqaroni qėndrimin e saktė nė dritė tė Kuranit dhe Sunetit.
1) I Dėrguari i Allahut s.a.v.s. nė fillim nuk ka ditur tė shkruaj dhe tė lexojė, por pas njė kohe, Allahu i Madhėrishėm e mėsoi tė shkruaj dhe tė lexojė, sa qė ai ka shkruar me dorėn e vet lutje pėr mbrojtje.
2) I Dėrguari i Allahut s.a.v.s. nuk ka ditur shkrim-lexim derisa sa ėshtė transferuar nė mėshirėn e Allahut (ka vdekur). Analfabetizmi nuk paraqet ndonjė problem dhe nuk merret si e metė nė misionin e tij pejgamberik.
Ju drejtohemi juve qė tė na jepni sqarim se, A ka ditur i dėrguari i Allahut s.a.v.s. shkrim dhe lexim ?!
|
|
| Me plakjen e kohės, Kurani rinohet |
Kurani i ka shprehur me nga njė fjali tė vėrtetat pėrkatėse tė degėve tė ndryshme tė shkencave dhe i ka shpallur ato para syve tanė. Nė ēfarėdo fushe qė tė bėhen hulumtime nisur nga ky kėndvėshtrim, do tė gjendet pėrputhja midis ajeteve-argumente tė Kuranit dhe pėrfundimeve shkencore tė arritura, ku do tė duket tek valėvitet flamuri i Kuranit.
Kurani ka prejardhje eternale dhe, po ashtu, do tė vazhdojė tė veprojė eternalisht. Aktualisht, fakti qė Deklarata Mrekulli Kurani, i buruar nga dituria e Allahut tė Lartė qė njeh tėrėsisht tė shkuarėn e tė ardhmen, pėrshkruan nė mėnyrė kthjelltėsisht tė shkėlqyer ēėshtjet pėrkatėse tė ditės dhe tė epokave pasuese, gjendjen e njerėzimit dhe evoluimin e tij, pėrbėn mrekullinė e tij dhe ėshtė njė veēori posaēėrisht tipike e Kuranit.....
|
|
| A ėshtė Bibla tė cilėn e kemi nė duar sot e njėjtė me atė kohės sė Muhamedit ? |
 Shkruar nga: M S M SAIFULLAH & Hesham AZMY
A ėshtė Bibla tė cilėn e kemi nė duar sot e njėjtė me atė tė kohės sė Profetit Muhamed a.s.? Njė misionar i zakonshėm kristian duke tentuar qė tė ungjillėzojė muslimanėt do ti pėrgjigjej me PO kėsaj pyetjeje. Mirėpo kur atij do ti jetė kėrkuar qė tė mbėshtesė me fakte pohimet e tij rreth paprekshmėrisė sė librit tė tij tė shenjtė qė nga koha e fillimit tė Islamit me Muhamedin e deri mė sot, ai, pėr befasinė e muslimanėve, furishėm do tė citojė nga Kurani dhe Hadithet...
|
|
| A ėshtė Bibla kontradiktore? |
Shkruar nga: Fatmir Ēupi
Njė citim nga Shėn Agustini na e bėn mjaft tė qartė se priftėrinjtė janė pėrherė tė njėjtė (nė rastin tonė, udhėheqėsit e Dėshmitarėve tė cilat kanė marrė detyrat e priftėrinjve.) "Kryeprifti Scevola nuk donte qė popujt tė mėsonin tė vėrtetėn pėrsa i pėrket Zotave, qė besimi i tyre tė mos pakėsohej, dhe pėr kėtė arsye e gjykonte tė drejtė se nė ēėshtjet e fesė ishte e domosdoshme t'i mashtroje."
Duke pranuar si tė vėrtetė bindjen e tėrė etėrve tė Kishės, tė Dėshmitarėve dhe tė tė gjithė kristianėve se prej shkrimtarėve tė Biblės nuk ka dalė asnjė gabim ose kontradiktė, kur sot ne gjejmė nė tekstin e saj plot tė tilla, atėherė duhet tė arrijmė nė pėrfundimin e pashmangshėm se ose e vėrteta nuk ėshtė ashtu si besojnė dhe propagandojnė kristianėt, ose se teksi i Shkrimeve nuk ka arritur tek ne nė pastėrtinė e tij primitive dhe se ai ka pėsuar ndryshime tė shumta.
Meqė kėto janė dy nga pikat kryesore pėr tė cilat Libri i Shenjtė i muslimanėve akuzon hapur tė krishterėt, Dėshmitarėt u detyruan qė me ēdo kusht t'ua paraqesin atyre Biblėn si jokontradiktore, por e vėrteta ashtu siē do tė shihni mė poshtė ėshtė krejt e kundėrt.
|
|
Shkruar nga: Ajni Sinani
Nė tekstin vijues nuk bėhet fjalė pėr shpatėn e dashurisė(!!!!). Madje ėshtė teksti mė i ēuditshėm nė Bibėl, sepse bėhet thirrje tu ēahet barku grave shtatzėna:
Samaria do tė shkretohet, sepse ka ngritur krye kundėr Perėndisė tė saj. Do tė bien nga shpata; fėmijėt e tyre do tė bėhen copė-copė dhe grave tė tyre me barrė do t'u ēajnė barkun". (Ozeja: 13/16).
Nė kėtė tekst urdhėrohet qė tė vriten fėmijėt copė-copė kurse grave me barrė tu ēahet barku, copė-copė. Ndėrkaq nė Islam nuk zbatohet dėnimi me vdekje pėr njė grua shtatzėnė nė mėnyrė qė tė mos ndėshkohet embrioni pėr fajin e nėnės.
Prandaj vrisni ēdo mashkull nga fėmijėt dhe vrisni ēdo grua qė ka marrėdhėnie seksuale me njė burrė, por ruajini tė gjalla pėr vete tė gjitha vajzat qė nuk kanė pasur marrėdhėnie seksuale me burra. (Numrat: 31/17-18).
Tė shohim ēfarė thotė, sipas tė krishterėve Jezusi pėr luftėn:
Veē kėsaj, i sillni kėtu armiqtė e mi, tė cilėt nuk donin qė unė tė mbretėroja mbi ta dhe i vritni pėrpara meje!"''. (Luka: 19/27).
U tha, pra, atyre: ''Po tani, kush ka njė trastė le ta marrė me vete, dhe po kėshtu thesin; dhe kush nuk ka shpatė, le tė shesė rrobėn e vet e ta blejė njė. (Luka: 22/36).
Ku janė ata qe e akuzojnė Islamin pėr terrorizėm dhe nxitje tė vrasjes? Ku janė ata qė thonė se Islami ėshtė fe e shpatės?
|
|
| Regjistrimi dhe renditja e Kuranit |
 Shkruar nga: Mustafa Adhami
Ndonėse i shpallur gojarisht, Kurani nė mėnyrė tė vazhdueshme i referohet vetes sė tij si libri (kitab), si diēka e shkruar, duke nėnkuptuar se ai duhej hedhur nė formė tė shkruar. Nė fakt megjithėse bashkėsia e sapoformuar Islame kishte pėsuar vuajte nga mė tė ndryshmet nga Kurejshėt, gjithsesi versetet e Kuranit janė ruajtur nė formė tė shkruar qė nė ditėt e para tė Islamit...
Abdullah bin Sad bin Ebi es-Saar, shkruesi zyrtarisht i ngarkuar pėr tė regjistruar Kuranin gjatė kėsaj periudhe4, ėshtė akuzuar nga disa se ka trilluar disa versete kuranore, njė akuzim ky tė cilin unė nė njė tjetėr punim kam treguar se ėshtė i pambėshtetur...
Duke kuptuar nevojėn ruajtjes sė ēdo verseti, bashkėsia myslimane (e cila tashmė rritej edhe me numrin e hafizėve) ngriti njė metodė ndihmuese pėr memorizimin si dhe njė barrierė pėr tė parandaluar korruptimin e tekstit. Madje edhe vuajtjet e shtypjes mekase e shkatėrruan dot kėto metoda dhe kur myslimanėt gėzuan begatinė e Medines krejt ymeti, i shkolluar apo jo, e mori kėtė detyre pėrzemėr. Qendra e kėtij ymeti qėndronte nė pikėn themelore energji dhėnėse, d.mth. i dėrguari i fundit, i cili diktonte, shpjegonte, dhe rendiste ēdo verset pėrmes frymėzimit hyjnorė i cili ishte privilegji vetėm i tij, derisa tė gjitha pjesėt tė ishin nė vendin e tyre dhe libri tė ishte kompletuar.
|
|
|
 |
Keni harruar fjalkalimin tuaj? Kėrko njė tė ri Ketu.
|
|
