rahmen links Ballina · Libraria · Web LidhjeThursday, April 17, 2014 rahmen rechts

Botim mė i ri:
Kliko pėr ta Vizituar
**Sadržaj i zaključci ove knjige na bosanskom jeziku
**Summary and conclusion of this book in English
bottom
Menyja
Ballina
Artikuj Autorial
Artikuj tė Bashkėpuntorėve
Artikuj nė gj.tė huaja
Lajme-Njoftime
Publikime
Pse Web Faqja
Libraria
TV Bibla dhe Kurani
TV Islami dhe Krishterimi
Kontakti
Web Lidhje
Kėrko
bottom
BIBLA Protestantėve
Kliko pėr ta Vizituar
bottom
BIBLA e D. tė Jehovės
Kliko pėr ta Vizituar
bottom
BIBLA Katolike
Kliko pėr ta Vizituar
bottom
KURANI FAMĖLARTĖ
Kliko pėr ta Vizituar
bottom
Pse Bibla dhe Kurani
APELOJ qė kjo web faqe nuk ka pėr qėllim urrejtjen ndaj asnjė besimi religjioz dhe inkurajon vizitorėt pėr njė studim vetanak tė mirėfillt tė gjitha atyre qė thuhen nė kėtė faqe dhe jo pranim i verbėr i tyre. <>Lexo mė shumė
bottom
TV Online:
Kliko pėr ta Shikuar
bottom
Ju rekomandojmė kėto Libra Online:
*ISLAMI DHE KRISHTERIMI
*A ĖSHTĖ BIBLA FJALĖ E ZOTIT?
*KUNDĖRGODITJEVE BIBLIKE
*BIBLA, KURANI DHE SHKENCA
*DIALOGU NĖ MES MUSLIMANIT DHE TĖ KRISHTERIT
*MREKULLITĖ E KURANIT
*TRIUMFI I SĖ VĖRTETĖS
*PRIFTĖRINJĖT PYESIN - HOXHALLARĖT PĖRGJIGJEN
*ISTINA O KRŠĆASTVO KROZ HISTORIJU
*ŠTA KAŽE BIBLIJA O MUHAMEDU?
*ISLAM AND CHRISTIANITY
*PROPHET JESUS: A PROPHET, NOT A SON, OF GOD.?
*A ĖSHTĖ KURANI VEPĖR E MUHAMEDIT?
*WHAT DID JESUS REALLY SAY?
*WHO WROTE THE QURAN?
*CONTRADICTION IN THE BIBLE
*JESUS & THE BIBLE
*MUHAMED IN THE BIBLE
*CHRIST IN ISLAM
***Libra tė tjera Online***
bottom

Deprecated: Function eregi() is deprecated in /home/bibladhe/public_html/everteta/side_left.php on line 40

Mirė se erdhėt nė Web Faqėn Bibla dhe Kurani

Bibla thotė:
“Ata e ndryshuan tė vėrtetėn e Perėndisė nė gėnjeshtėr dhe adhuruan dhe i shėrbyen krijesės nė vend tė Krijuesit, qė ėshtė i bekuar pėrjetė”.(Romakėt 1:25) “Do ta njihni tė vėrtetėn dhe e vėrteta do t’ju bėjė njerėz tė lirė” (Gjoni 8:32) “Athua u bėra armiku i juaj, duke ju thėnė tė vėrtetėn?” (Galatasve 4: 16)
Kurani thotė:
“O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė, pos Allahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos Allahut!” (Ali Imran 64) “Nuk ka detyrim nė fe, rruga e drejtė ėshtė dalluar shumė qartė nga ajo e padrejta” (Bekare 256) “O ithtarė tė librit, pėrse nuk i besoni ajetet (Kur'anin) e Allahut, e duke e ditur tė vertetėn? O ithtarėt e librit, pėrse, duke qenė se ju e dini tė vėrtetėn e ngatėrroni me gėnjeshtrėn dhe fshihni realitetin?”. (Ali Imran 70-71)
bottom
TV ONLINE: BIBLA DHE KURANI



Gjithashtu nė dispozicionin tuaj kemi aktivizuar edhe Televizionin tjetėr Online:
TV: ISLAMI DHE KRISHTERIMI

Takodje, na raspolaganju omugucili smo drugim Televizija Online:

TV: ISLAM I HRIŠĆANSTVO
Temat e Kuranit
Pėrktheu: Ahmed R. Ramadani
Kurani e konfirmon Tevratin dhe Inxhilin, por duke bėrė me dije se nė kėto libra ka ardhur deri tek shtrembėrimet dhe dora e njeriut ka shkaktuar shumė devijime e shtrembėrime. Kurani i pėrmirėsoi (korrigjoi) shtrembėrimet nė kėto dy libra nė lidhje me teologjinė, rrėfimet mbi pejgamberėt dhe disa parime.
Sa pėr ilustrim po japim shembullin e mėkatit tė Ademit, gjegjėsisht ngrėnien e tij nga pema e ndaluar, rrėfim ky qė, dy librat e sjellin tė shtrembėruar nga realiteti i vėrtetė, pėrkatėsisht ndryshe nga e vėrteta dhe ajo qė na mėson Kurani.

Kurani Zotin e konsideron tė Pastėr, pa kurrfarė tė meta, nė kuptimin qė Atij nuk i pėrshkruhen gjėra tė ēuditshme, si p.sh. luftėn me mundje (dyluftimin), e as qė pejgamberėve u pėrshkruan gjėra tė pahijshme – tė cilat theksohen nė librat e mėhershėm, dhe ky ėshtė edhe njė argument plus nė favor tė vėrtetėsisė (autenticitetit) tė Kuranit Fisnik.
A ekzistojnė kundėrthėnie nė Kuran?
Shkruar nga: Halil Ibrahimi

Rreth kundėrthėnieve tė vėrteta dhe atyre tė rreme

1. Sa engjėj po i flisnin Marisė: disa apo vetėm njė? (Kurani 3:42,45 pėrballė 19:17-21)
2. Kush ishte myslimani i parė: Muhamedi (39:12), Mojsiu (7:143), Jakobi apo Abrahami (2:132)
3. Nga ēka u krijua njeriu: nga uji (24:45), balta (15:26), dheu (3:59), gjaku i ngjizur (96:2) apo nga asgjėja (19:67)
4. A u mbyt faraoni gjatė fundosjes (10:90-92) apo jo (17:102-103)
5. Nėse Allahu ėshtė njė Zot i vetėm pėrse nė Kur’an Zoti pėrdor pėr veti Ne (11:8, 11:15, 2:3 etj etj)
Ballafaqimi i profetit Jezus me profetin Muhamed
Shkruar nga: Mohd Elfi Nisham Juferi
Tė krishterėve shpeshherė ju pėlqen ta ballafaqojnė profetin Jezus (p.q.m.t.) me profetin Muhamed (p.q.m.t.) duke thėnė se Jezusi (p.q.m.t.) ishte pėr paqe e dashuri, ndėrsa Muhamedi pėr luftė e ligje tė ashpra. Por ne duhet tė kuptojmė se kariera e Jezusit (p.q.m.t.) qe shumė e shkurtėr pėr shkak tė largimit tė tij tė shpejtė. Po tė kishte vazhduar mė tej gjatė ardhjes tė parė pėr plotėsimin e misionit tė tij, nuk mund tė vihet nė dyshim pėrdorimi i ndonjė lloj force gjatė karierės sė tij. Ashtu siē e kemi parė, nė Dhjatėn e Re, thuhet se me ardhjen e tij tė dytė kur misioni i tij do tė plotėsohet, ai do tė pėrdorė forcėn. Madje ka dhe dėshmi se dhe gjatė ardhjes sė tij tė parė, ai nuk ishte krejtėsisht kundėr pėrdorimit tė forcės.
Kurani: Njė udhėzim hyjnor apo njė dokument historik
Shkruar nga: Dr. Aslam Abdullah
Mes gjithė librave fetarė qė ekzistojnė sot, Kurani ėshtė libri i vetėm qė ka privilegjin e tė qenurit i pėrpiluar dhe i miratuar nga Profeti, tė cilit iu zbrit shpallja. Azvesta, libri i Zjarrputistėve, u pėrpilua 1.500 vjet pas vdekjes sė autorit. Hindu Vedas u shkruan qindra vjet pas vdekjes sė dijetarėve, tė cilėt ishin pėrshkruar si autorėt e tyre. Ramajana u pėrcoll gojarisht derisa u shkrua, 1.600 vjet pas ngjarjes. Bagdad Gita ishte nė mendjet e njerėzve pėr qindra vjet para se tė fillonte tė shkruhej. Testamenti i Vjetėr u pėrpilua nga mė shumė se 40 autorė. Njė vėshtrim i pėrciptė nė disa fakte kryesore sugjerojnė se morri ca kohė qė Bibla tė shfaqej si njė version pėrfundimtar i shkrimeve. Bibla pėrfshin 66 libra, tė ndarė midis Testamentit tė Vjetėr dhe tė Ri. Megjithatė disa besime tė krishtera besojnė se ka 73 kapituj. Mbi 40 autorė tė ndryshėm nga tė gjitha sferat e jetės e shkruan Biblėn: barinj, fermerė, bėrėsa tendash, fizikantė, peshkatarė, priftėrinj, filozofė dhe mbretėr.
Kush, si dhe pse u ndryshua Bibla
Shkruar nga: Rezart Beka
Ky libėr ėshtė njė ndėr ato pak vepra tė kritikės tekstuale qė janė hartuar me mendimin pėr tė qenė tė lexueshme edhe nga publiku i gjerė, ndėrkohė qė kjo shkencė, sipas autorit tė librit, pėr mė se 300 vjet ka vuajtur nga mungesa e lexuesve1. Nė tė vėrtetė, pėrpara kėtij libri, e vetmja pėrēapje pėr tė shkruar njė vepėr nė fushėn e kritikės tekstuale qė tė ishte e mundur tė lexohej dhe tė studiohej edhe nga joekspertėt, ėshtė ndėrmarrė nga profesori i Universitetit tė Birmingemit, David Parker2. Zakonisht, veprat e kritikės tekstuale pėrbėjnė njė rebus tė vėrtetė pėr jospecialistėt nė kėtė fushė dhe rrallėherė ndodh qė ato bėhen pjesė e librave mė tė shitur, po qė kur Bart Ehrman, pa dyshim njė nga njohėsit mė tė mirė tė kritikės tekstuale nė botė, botoi kėtė vepėr, brenda harkut kohor tė tre muajve libri i tij u shit nė mė shumė se 300.000 kopje; shifėr kjo me tė vėrtetė shumė e lartė pėr njė tekst tė kėsaj natyre.
Dhuratat mė tė mėdha tė Zotit pėr Merjemen - Marinė
Shkruar nga: Mehas Alija
Ajo, pra, ishte njė vajzė qė nuk e pėrjetoi adoleshėnsėn e saj dhe nuk i tejkaloi nė asnjė momentė kufijtė e hallallit. Nuk e kaloi jetėn duke u dhėnė pas epsheve dhe dėshirave tė kėsaj bote, porse kaloi njė jetė fetare plotė me adhurim.

Hz. Merjemja u bė nėna e pejgamberit Isa a.s., i cili u lind prej saj, por nė njė mėnyrė tė jashtėzakonshme, pra pa baba.

Por, te hz. Merjemja gjejmė edhe disa ndodhi dhe mrekulli tė tjera, tė cilat, po ashtu, e risin edhe mė shumė autoritetin dhe nderin e saj. Tė tilla mrekulli ndikojnė, gjithashtu, nė forcimin e bindjes sonė sa i pėrket lindjes sė tė birit tė saj pa patur kontakt dhe pa e prekur dorė e asnjė mashkulli.
NE E BESOJMĖ JEZUSIN, ISANĖ
Shkruar nga: Sulejman El-Buti
Po e shpėrndajmė kėtė shkrim, duke dashur me kėtė ta heqim fajin pėr mospėrhapjen e sė vėrtetės, para Zotit nė Ditėn e Ringjalljes. Me kėtė vepėr ne nuk synojmė ta gėzojmė ndokėnd apo tė fitojmė lėvdata, gjėja e vetme qė kėrkojmė ėshtė kėnaqėsia e Allahut tė Lartėsuar.


Ne si muslimanė besojmė nė Njė tė Vetmin Krijues dhe nė tė gjithė Pejgamberėt, nė mesin e tė cilėve ishte edhe Jezusi, gjegjėsisht Isai (paqja qoftė mbi tė), tė cilin e konsiderojmė si njė ndėr Pejgamberėt mė tė mėdhenj. Ne e pranojmė se ai ishte Mesihu, sikundėr qė e pranojmė se ai ėshtė Fjala e Allahut dhe se kishte lindur nė njė mėnyrė tė mrekullueshme, pa asnjė ndėrhyrje mashkulli. Gjithashtu, ne jemi tė bindur se ai, me lejen e Allahut, ringjallte tė vdekurit, shėronte tė verbrit e lindur dhe tė lebrosurit. Kur’ani Fisnik, nė krahasim me librat e tjerė tė zbritur, vė nė dukje aspektet mė tė rėndėsishme qė kanė tė bėjnė me nėnėn e Isait (paqja qoftė mbi tė), me lindjen, misionin dhe ngritjen e tij nė qiell.
PĖRHAPJA E KRISHTERIMIT ME SHPATĖ
Shkruar nga: Prof. Dr. Xha’fer Shejh Idris
Papa, nė ligjėratėn e tij, citoi perandorin bizantin, Manuel-in II, i cili, duke iu drejtuar personit me tė cilin pretendohet se dialogonte- bashkėbisedonte, tha: “Mė tregoni se ē’tė re solli Muhammedi, me pėrjashtim tė keqes dhe johumanes, si: urdhri i tij pėr tė pėrhapur besimin me shpatė. Zotin nuk e bėjnė tė kėnaqur gjaqet dhe as veprimet e pamenēura.”

Po kush ėshtė ai qė e ka pėrhapur fenė me shpatė, Muhammedi, [alejhis salatu ves selam] apo ju?!

A kanė takuar njerėzit ndonjėherė ithtarė tė ndonjė feje, tė cilėt janė mė irracional dhe mė tė zhytur nė gjaqe dhe padrejtėsi ndaj njerėzve se sa ithtarėt e krishterimit?!
ISAI A.S. (JEZUSI) NĖ LIBRAT E SHENJTA
Shkruar nga: Muzemil Osmani
Muslimanėt shtangėn nga habia kur lexojnė shkollarė tė dėgjuar, specialistė dhe, ēka ėshtė mė e keqja, klerikė, qė i pėrshkruajnė islamin dhe muslimanėt si armiqė tė Jezu Krishtit/ Isait a.s. Po ashtu, shumė krishterė tė painformuar dhe tė keqinformuar, ēuditen kur u tregojmė pėr respektin dhe dashurinė qė kemi ne muslimanėt pėr Jezusin/ Isain a.s dhe Marinė/ Merjemen, ndonėse kemi ndryshim doktrinor.

Pikpamjet e krishterve pėr Jezusin pa dyshim se kanė ndryshime nga ato Islame, duke pasur parasyshė ndryshimin e burimeve qė rrjedhin ndaj kėtij koncepti. Megjithėse shpesh janė tė njejta, nė tė shumtėn e rasteve ato marrin kahje tė ndryshme, madje edhe tė kundėrta.
Nė vazhdim do tė paraqesim njė pasqyrė tė shkurtėr pėr jetėn e Jezusit sipas pikpamjeve tė krishtera, pa marrė parasysh saktėsinė apo josaktėsinė e tyre.
JOAUTENTICTETI I UNGJILLIT
Pėrkthyer nga: Nexhat Ibrahimi
Kah fundi i shekullit tė dytė, Ungjilli sipas Markut, Mateut, Lukės dhe Gjonit janė tė inkuadruar nė Kanon, tė tjerat kisha i ka shpallur pėr heretikė apo apokrifė. Para se tė jenė kanonizuar dhe pranuar si Shkrim i Shenjtė, ungjijtė nuk kanė pasur pacenueshmėri dhe shenjtėri tė atillė tė cilėn tash e kanė dhe askush i nuk ka ndier kurrfarė brejtje tė ndėrgjegjes pėr shkak tė ndryshimit tė tyre nėse ato kanė pėrmbajtur diēka nė vete qė nuk i pėrgjigjej qėllimit tė tij ose qėllimit tė sektit tė tij. Madje, para se t'i kenė inkuadruar nė Kanon dhe para se ta kenė shpallur Fjalė tė Zotit, janė kryer ndryshime dhe rikonstruktime tė pandėrprera nė to, nė kuptim tė pastrimit nga dallimet nė fillim tė dorėshkrimeve ekzistuese.

''Pėrshkruesi nganjėherė e vinte jo vetėm atė qė gjendej nė tekst por edhe atė qė mendonte se duhet tė jetė nė tė. Janė mbėshtetur nė mbamendjen jo tė sigurt ose e kanė sjellė tekstin nė linjė me botėkuptimet e shkollės sė cilės i takonin. Nė tė shtuarit e versioneve dhe citateve nga ana e etėrve tė krishterė, ekzistojnė afėr 4000 dorėshkrime greke tė Shkrimit tė Shenjtė pėr tė cilat dimė. Si rezultat i kėsaj ėshtė e llojllojshmėria e madhe e pėrkthimeve.”
Faqja 1 nga 19 1 2 3 4 > >>
Libri Online:
Kliko pėr ta Zbritur
bottom
Libri Online:
Kliko pėr ta Zbritur
bottom
Ju rekomandojmė
* Doktrina e Trinitetit para ardhjes sė Jezu Krishtit
* Muhamedi nė Bibėl: Kush ishte Parakleti?
* Shėn Pali – Themeluesi i fesė sė re tė cilėn sot e njohim si krishterizėm
* Kurani i Madhėruar dhe Doktrina e Trinisė
* DISA DALLIME NDĖRMJET BIBLĖS DHE KURANIT
* Triniteti dhe vėrtetėsia e tij -Rreth citateve tė doktrinės sė trinitetit (Pjesa e parė)
* Triniteti dhe vėrtetėsia e tij -Rreth citateve tė doktrinės sė trinitetit (Pjesa e dytė)
* Triniteti dhe vėrtetėsia e tij -Rreth citateve tė doktrinės sė trinitetit (Pjesa e tretė)
* Trajtimi Biblik dhe Kuranorė nė lidhje me konsiderimin e Marisė si “Nėna e zotit”
* Trajtimi Biblik dhe Kuranor nė lidhje me fjalėn “Jezusi Bir i Zotit”
* RELIGJIONI I JEZU KRISHTIT APO RELIGJIONI I SHĖN PALIT?
* Librat e humbura tė Biblės
* FENOMENI I SHPIFJEVE NDAJ KURANIT FAMĖLARTĖ
* Fenomeni i shpifjeve rreth shumėsisė sė bashkėshortėve tė Muhamedit a.s.
* A eshte Bibla fjala e Perendise?
* Nje raport historik mbi Jezusin
* A ėshtė Bibla kontradiktore?
* Pėrse do tė lejonte Zoti qė tė ndėrrohej Bibla?
* Pesė pyetje pėr tė Krishterėt, Dėshmitarėt e Jehovait, Adventistėt, Evangjelistėt
* A thotė Kur'ani se Bibla ėshtė Fjalė e Zotit?
* Historia e Ungjillit te Barnabait
* Jezu Krishti (Isau a.s.) Hyjnor apo Njerėzor?
* KURANI: Vepėr e Muhamedit a.s. apo fjalė e Allahut xh.sh.
* Ungjilli i Jezusit apo Ungjilli i Palit
* Mrekullitė e Jezusit (Isaut a.s.)A e shėndrrojnė atė nė qenie Hyjnore?
* Njoftimet pejgamberike pėr ardhjen e Muhammedit a.s.
* Koncepti i Zotit nė Bibėl dhe Kuran.
* Koncepti Pejgamberik nė Bibėl dhe Kuran.
* Kristianizmi Paulian
* A ėshtė Kurani kopje e Biblės?.
* Rreth frymėzimit tė Biblės
* A ėshtė Jezusi Zot? Bibla thotė ''JO'' .
* ISAI a.s.-Nga Biri i Njeriut tek Jezusi Perėndi.
* Jezu Krishti (Isai a.s.) profet dhe i dėrguar vetėm te beni israilėt, sipas Kur’anit dhe Biblės.
* A ėshtė Bibla tė cilėn e kemi nė duar sot e njėjtė me atė tė kohės sė Muhamedit * A u kryqezua Jezusi!?
bottom
Studim Krahasimtar:
Kliko pėr ta Shikuar
bottom
Web Faqja e vjetėr:
Kliko pėr ta Vizituar
bottom
Bibla dhe Kurani:
Kliko pėr ta Shikuar
bottom
Bosanski Jezik
*KONTRADIKCIJE I PROTIVURJEČNOSTI IZMEĐU ČETIRI JEVANĐELJA
*MESIJA I NJEGOVO PORIJEKLO
*SVETO TROJSTVO I NJEGOVA LAŽNOST
*NAUČNO POREĐENJE QURANA I BIBLIJE
*Biblija negira božansku prirodu Isusa
*Dragi Hrišćani, upitajte se!
*ISAOVE alejhisselam RIJEČI SAME DOKAZUJU LAŽNOST TROJSTVA
*Istina o Jahvinim Svjedocima
*ANALIZA ČETIRI KNJIGE POZNATE POD NAZIVOM JEVANĐELJA (INDŽIL)
*Bog u Hrišćanstvu
*Da li je Isus odnosno Isaa, bio Bog, Božiji sin ili iskreni Allahov rob i poslanik?
*EN-NASRANIJE – KRŠĆANSTVO
*NESLAGANJA O MESIJINOM USKRSNUĆU IZ GROBA
*ODGOVOR NA KRŠĆANSKE ZABLUDE O ISUSOVIM ČUDIMA NA OSNOVU KOJIH TVRDE DA JE ON BOG
bottom
English Language
*Pauline Theology
*The New Testament
*The Old Testament
*Religious Mysteries 101 – The Crucifixion
*Where is the Christ in Christianity?
*INTRODUCTION TO JUDAISM
*ISAIAHS VISION
*Jesus & Muhammad Compared
*The Trinity, or 1+1+1=1
*Who was Immanuel?
*Women in the Quran and Women in the Bible
*Enigma in the Bible
*The God That never Was
*Murder in the Bible
*How many Sons does God have?
*Son Of Who?
*101 Clear Contradictions in the Bible
*CONCEPT OF GOD IN CHRISTIANITY
*Corruption of the Torah
*IS JESUS GOD ?
*Problems with the Old Testament
*RELIGION OF JESUS CHRIST OR RELIGION OF SAINT PAUL
*SIMILARITIES BETWEEN ISLAM AND CHRISTIANITY
*PROPHET MUHAMMAD IN THE BIBLE
bottom
Identifikohu
Pseudonimi

Fjalėkalimi



Keni harruar fjalkalimin tuaj?
Kėrko njė tė ri Ketu.
bottom
BibladheKurani.com © 2006-2014

Materiali nė kėtė web faqe mund tė publikohet dhe shumėfishohet lirisht pėr nevoja personale, pėrderisa pėrmendet burimi i origjinalit. Pėr tė gjitha nevojat tjera nė lidhje me materialet, paraprakisht duhet tė na lajmeroni nė E-Mail: BIBLADHEKURANI@YAHOO.COM Poashtu www.bibladhekurani.com nuk qėndron domosdoshmėrisht pas ēdo teksti tė autorėve. Ju faleminderit pėr mirėkuptim.

Dizajnuar nga: S.M.


rahmen rechts rahmen links